Sunku paaiškinti priežastį, bet daugelis išgirdę šį klausimą, automatiškai tokį datų žymėjimo būdą susieja su viduramžiais. Iš tiesų, tai kur kas ilgesnę istoriją turintis reiškinys.

Raudonu rašalu reikšmingos datos buvo žymimos dar senovės Romoje. Tokiu pat rašalu buvo pabraukiamos ir reikšmingos dokumentų teksto vietos. Visai kaip šiandien.

Tačiau šis reiškinys plito ir pasaulį užkariavo palengva, ne iš karto. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose toks datų arba svarbių faktų žymėjimo būdas minimas tik 1387 metais, tačiau manoma, kad nuo Romos imperijos laikų buvo naudojamas nepertraukiamai.

Raudonu rašalu reikšmingos datos buvo žymimos dar senovės Romoje. Tokiu pat rašalu buvo pabraukiamos ir reikšmingos dokumentų teksto vietos.

Vėliau pasirodė Bendrųjų Maldų knyga (1549) – joje buvo ir kalendorius, kuriame visos šventos dienos buvo pažymėtos raudona spalva. Ilgus viduramžių šimtmečius datų žymėjimas raudona spalva buvo išskirtinai siejamas tik su religijai svarbiomis datomis ir randamas tik religiniuose tekstuose.

Tiesa, viduramžiais ranka perrašomose knygose raudonas rašalas dar buvo naudojamas ir naujo puslapio pirmo žodžio stilizuotai raidei užrašyti.

Vėliau šis reiškinys atėjo ir į sekuliarų pasaulį. Pirmą kartą tai užfiksuota vienos britų ponios laiškuose XVII amžiuje.

Įdomu, kad ši tradicija išlieka ir šiandien. O kai kur ji net labai gili. Pavyzdžiui, Anglijoje „raudonos dienos” reiškia ne tik kalendoriuje pažymėtas dienas, bet tuomet net ir teisėjai vilki raudonos spalvos apdarus.

Dar kai kas

Nors bendrinėje kalboje išliko „raudonų dienų” išsireiškimas, tačiau anksčiau buvo vartojamas ir nemažai kur rašytiniuose šaltiniuose sutinkamas dar ir posakis „juodosios dienos“, kuris reiškė ne ką kita, kaip įprastas dienas ar šiokiadienius.