Danijoje gyvenanti menininkė Marija Griniuk, Lietuvos meno lauke iki šiol šmėžavusi grupinėse parodose, jau antrą kartą šiemet nudžiugina kauniečius personaline paroda.

(Ne)restauruota praeitis

Nepastebėti ir neišskirti M.Griniuk kūrybinio braižo neįmanoma. Tiek tapybos kūriniuose, tiek videoprojektuose, instaliacijose vyraujantis konstruktyvumas, kruopštus kompozicinių elementų dėliojimas, siekiant išgauti paveikią visumą, reflektuojančią su šiuolaikinio pasaulio aktualijomis – išskiria kūrėją kaip nuolat ieškančią, savitą pasaulio vaizdinį konstruojančią asmenybę.

Tapybos restauravimo studijas Nacionalinėje dailės ir architektūros akademijoje Kijeve, tapybos restauravimo magistro laipsnį Vilniaus dailės akademijoje įgijusi lietuvių kilmės menininkė nuo 2012-ųjų studijuoja filmus ir animaciją Danijoje "Det Jyske Kunstakademi". Nors su tapybos restauracija dirbo nedaug, visi iki šiol atliekami M.Griniuk kūrybiniai ieškojimai ir tyrimai glaudžiai su ja siejasi.

Atidarydama parodą "Konstrukcija" menininkė pasakojo daug laiko praleidžianti archyvuose, ieškodama informacijos apie ją dominančius miestus, jų architektūros kaitą.

Dinamiškas Europos miestų keitimasis, veikiamas architektūrinio paveldo nyksmo, modernėjimas, siekiant atliepti pasaulyje populiarias architektūros tendencijas, kuriančias šiuolaikišką miestų įvaizdį, individuali ir kolektyvinė žmogaus atmintis, formuojama sparčios miestų kaitos, – tai pagrindinė M.Griniuk personalinės parodos tema, kuri susiformavo menininkei gyvenant skirtinguose Europos miestuose.

Tyrimų maršrutas

Studijuodama Vilniuje kūrėja susižavėjo miesto architektūra, turinčia gotikos, renesanso, baroko, klasicizmo bruožų. Kasdien eidama tomis pačiomis gatvėmis M.Griniuk pradėjo mąstyti, kaip jos atrodė dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą: kaip pasikeitė autentiška to meto architektūra, gatvių suplanavimai, kiek naujų statinių užpildė didžiausią Lietuvos miestą – Vilnių. Menininkė fotografavo, rinko istorinę medžiagą archyvuose, ieškojo atsakymų.

Gyvendama viename iš stambiausių verslo, pramonės ir kultūros centrų Europoje – Hamburge – dailininkė netruko pratęsti savo tyrimų, susijusių su miestų architektūros kaita. Pagrindiniu objektu menininkė pasirinko gatvę, kurioje savo muzikinę karjerą pradėjo įstabusis anglų ketvertas "The Beatles".

Šlovingojo ketverto karjeros pradžia driekėsi raudonųjų žibintų kvartalo gatvėmis, užsukdama į striptizo klubus, kuriuose muzikantai privalėjo linksminti svečius. M.Griniuk domino, kokiais pavidalais ši gatvė pasitiko nepopuliarius, mažai kam žinomus "The Beatles", ir kokia ji yra šiandien: kiek išlikę striptizo barų, ar joje dar pilna sekso prekių parduotuvių, ar klubai, kuriuose yra groję muzikantai – vis dar tokie patys.

Rėperbano rajone esančios gatvės tyrimus kūrėja užbaigė tapybos darbų serija "Hamburg. Freiheit Str.", kurioje pilkšvuose tonuose išnyrančios ryškiaspalvės reklaminės lentos užsimena maždaug prieš kiek daugiau nei pusę amžiaus tekėjusį malonumų, geidulių ir laisvės kupiną gyvenimą.

Trečioji vieta, kurioje M.Griniuk žvelgė į sunykusią architektūrą – Kopenhaga. Menininkė tyrinėjo Christianshavn rajoną, esantį netoli "Laisvės miestu" vadinamos – Kristianijos. Menininkė ieškojo kaip XVII, XVIII, XIX a. atrodė pastatai, kuriuos buvo įsakyta nugriauti, siekiant nutiesti kelią, jungiantį rajoną ir miesto centrą ir taip pagerinti susisiekimą .

Kintantys vaizdinys

Visų trijų miestų: Vilniaus, Hamburgo ir Kopenhagos tyrimai virto paroda "Konstrukcija", kurioje nagrinėjama, kaip vienas ar kitas architektūros elementas atsiranda mieste, kiek laiko jis išbūna, kol ima trukdyti ir būna panaikinamas, kad jo vietoje rastųsi naujas, modernus statinys, galbūt, gatvė ar parkas.

Personalinėje parodoje menininkė pristato videoprojekciją, kurioje sustabdyto kadro  technika kurti objektai, pasirodantys ant vos judančių medžiagos skiaučių, kabančių vienoje iš Kauno pilies erdvių, suformuoja abstrakčias konstrukcijas. Šios tuo pat metu yra sunaikinamos, pratęsiant kūrėjos tyrimų metu padarytą išvadą: daugelis vietų, kurias mes atsimename iš vaikystės, prabėgus 20–30 metų, įgauna sunkiai atpažįstamą pavidalą.

Apmąsčius santykį su praeities vietomis, kyla klausimas, o kur yra pats žmogus? Asmenybę formuoja patirtys, atsiminimai, kuriuos kuria praeities objektai, tad koks žmogus yra dabar, kai tų praeities objektų nebėra nė kvapo? Ar atsiminimus taip pat derėtų sunaikinti, ištrinti, jų vietoje sukurti naujus, modernesnius, labiau tinkančius šiam laikmečiui?

Kas? M.Griniuk paroda "Konstrukcija".

Kur? Kauno pilyje.

Kada? Veikia iki balandžio 28 d.