Neblėstančios vertės kompozitoriaus braižą – autentiško folkloro ir modernios muzikos kalbos junginį – pristatys jaunosios kartos dainininkės Simona Liamo, Eglė Šlimaitė ir Kristina Žaldokaitė, joms akompanuos pianistas Justas Čeponis.

Koncerte skambės jau klasika tapusi „Sakmių siuita“ (1968), primenanti, kad mitologinė žmonijos paveldo informacija atsinešama kiekvieno mūsų jau ateinant į šį pasaulį; būtent mituose glūdi didžiosios tiesos, ir šiandien mus tebeveikiančios. „Čia, kur girios, žalios pievos, lai gyvuoja ąžuolėlis!“ – kūrinio kulminacija, lyg geluonimi išryškinanti lietuvių tautos stiprybės ir laisvės siekį.

Klausydamiesi vokalinio ciklo prasmingu pavadinimu „Kodėl?“ pagal Janinos Degutytės eiles (1977), tarp eilučių girdėsime, kaip vaikams skirtų poetės eilių metaforiški klausimai kompozitoriaus valia virsta dramatiškais atsakymais. „Skrenda gulbės, o aš negaliu... Žiogelis žaliakojis negroja, nes jo lanką nupjovė ir pirkelę išdraskė... Beldžias į langą pūga, gauruota meška... Vieškeliais dunda vežimai... Slepiuos nuo šalčio ir nuo tamsos motulės delnuos...“ – tai pasakojimai apie svajonę, ilgesį, skriaudą, egzistencinę grėsmę, nelaisvę ir išsivadavimo viltį.

Mūsų liaudies dainų neįmanoma užrašyti – tiek jose nenusakomų niuansų, kuriuos kiekvienas dainininkas perteikia savaip.

Programoje skambėsiantis „Triptikas“ pagal Marcelijaus Martinaičio eiles (1982), F. Bajoro sukurtas tuo pat metu, kaip ir jo opera „Dievo avinėlis“, pagrįstai gali būti laikomas išraiškingu šios operos eskizu, nutapiusiu pokario Lietuvos grėsmių lauką ugnies ženklais: dangus raudonas; saulė raudona; kraujas; ugnis; aguona; saulėlydis; paukščio degantys sparnai. Pristatomas herojaus portretas: „Pasitinku gyvenimą pažindamas, bet nematydamas, atsakydamas, bet negirdėdamas klausimo... Aš ten būnu, aplink save būdamas, suprasdamas daugiau, negu suprantu.“ Ši racionaliai nesuvokiama, tačiau itin ryški charakteristika balansuoja ties mistinio regėjimo riba.

Koncerte skambės ir neprilygstamas F. Bajoro kūrybos perlas – variacijos liaudies dainos „Ugdė motutė“ tema (1962). Ši kompozicija, kaip ir kitos koncerte skambėsiančios dainos, atspindi autoriaus nuostatą: „Mūsų liaudies dainų neįmanoma užrašyti – tiek jose nenusakomų niuansų, kuriuos kiekvienas dainininkas perteikia savaip.“ Dainų akompanimentuose F. Bajoras, sąmoningai atsisakydamas Vakarų Europos klasikinės harmonijos, seka lietuviškų dermių balsais, sukurdamas unikalias emocines erdves – personažų charakterius, jų būsenas, nuotaikas, net aplinką.

F. Bajoro ankstyvoji vokalinė kūryba sutapo su prasidėjusiu tautosakos puoselėjimu septintajame dešimtmetyje, kai, pasak muzikologo Edmundo Gedgaudo, potekstė buvo svarbiau už pagrindinį tekstą.

Koncerto programos meno vadovė, koncerto vedėja – dainininkė G. Kaukaitė.

Kas? Retro: „Lai gyvuoja ąžuolėlis!“

Kur? Kauno valstybinė filharmonija

Kada? sausio 16 d. 18 val.