- Daiva Juonytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kai prieš 12 metų rugsėjį atvažiavau mokytis į Kauną, iš visų pažįstamų sulaukdavau tos pačios reakcijos: „Tu į Kauną?“ Klausiant visų veidai atvipdavo taip, tarsi šis miestas būtų kažkoks nevykėliškumo lakmusas, žymintis, kad į tam tikras skalės ribas tau nepavyko patekti, arba verčiantis abejoti tavo sveiko proto resursais. „Į Kauną“, – kukliai atsakydavau, giliai širdyje žinodama, kad vos baigusi universitetą iškart dumsiu į Vilnių, kur visas menas, kultūra, renginiai, gyvenimas!
Iš tiesų ilgą laiką Kaunas buvo jeigu ne kaip jauniausias brolis Jonas, tai bent jau Antanas – neturintis aiškios krypties, nežinantis, koks yra ir koks nori būti, sunkiai išsivaduojantis iš klišių ir stereotipų. Visi aptarinėdavo kauniečių merginų stilių, žinodavo, kuriame rajone geriau nepalikti mašinos nakčiai, vakare perėjęs visą Laisvės alėją galėdavai nesutikti nė vieno žmogaus, Senamiesčio barai būdavo gyvi tol, kol mieste būdavo studentų, kurie vasarą išvažiuodavo kas sau, o patys kauniečiai ironiškai šyptelėdavo Radvilėnų plente, šalia Zoologijos sodo ir vieno universitetų fakulteto išvydę didelį padrąsinantį plakatą, skelbiantį, kad „Ir Kaune galima gyventi“. Jeigu kalbėtume apie kultūrą… Sakykime, kad „kultūra“ nebuvo tas žodis, kurį rytinę kavą gerdami miestiečiai būtų dažnai vartoję savo pokalbiuose. Ir jei kas tada būtų pasakęs, kad Kaunas kada nors bus Europos kultūros sostinė, dažnas būtų prunkštelėjęs ir pasukiojęs smilių ties smilkiniu. Tai jau ne.
Kaip žinoma, gyvenimas krečia pokštus. Turbūt jau niekas negali pasakyti, kada, bet Kaunas pradėjo keistis. Pokyčius, jei ne matė, tai jautė kiekvienas miestietis. Atsirado iniciatyvų, bendruomenių, pavienių žmonių, turinčių idėjų ir noro kažką daryti miestui ir dėl miesto. Bet, svarbiausia, jie padėjo Kaunui atsikratyti vidinių kompleksų ir privertė kauniečius pamilti pačius save. Čia nėra gotikinių šedevrų? Bet kokia nuostabi tarpukario architektūra! Trūksta turistų? Sudominkime juos keletu specialių ir netikėtų maršrutų! Mažai meno renginių? Surenkime! Nežinau, kaip vyko pats procesas, bet galima įsivaizduoti, kad tai turėjo panašėti į apsilankymą psichologo kabinete, kai po ilgų seansų žmogus pradeda suprasti, koks įdomus, unikalus ir gražus jis yra, o jo įsivaizduojami kompleksai pavirsta į išskirtinumą ir pranašumus.
Taigi šiandien Kaunas yra būsima „Europos kultūros sostinė 2022“. Čia reziduoja menininkai – fotografai, iliustratoriai, muzikai, rašytojai. Miestas nenutyla prasidėjus vasarai, atvirkščiai, Senamiesčio šurmulys keliasi į kitus mikrorajonus, kur bendruomenės žadina gyventojus, suburdamos juos bendroms veikloms ir pomėgiams. Atgyja parkai, viešosios erdvės. Gatvėse klega daugiakalbiai turistų būriai, žygiuodami jiems specialiai paruoštais gatvės meno, modernaus meno ar skanaus maisto maršrutais, kartkartėmis vis nusistebėdami jau seniai visiems žinomu junginiu: „It’s Kaunastic“. Galybė koncertų, parodų, šiuolaikinio meno pasirodymų konkuruoja dėl dėmesio ir laiko su konferencijomis apie architektūrą, modernumą ir technologijas. Tik spėk visur dalyvauti.
Ilgą laiką buvusi laikinoji sostinė, atrodo, įveikė Sizifo užduotį ir, užridenusi sunkų akmenį, virto šiuolaikine. Kartais tiek, kad pradeda pavydėti net vilniečiai. Išgirdusi žiniasklaidoje apie šią priešpriešą visada nusišypsau: vieni mėgsta kalnus, kiti – jūrą, kiekvienam savo. Taip ir dėl miestų. Girdėdama Kauno ir Vilniaus lyginimą, visada prisimenu vieno sutikto amerikiečio muzikanto žodžius: tegu Vilnius formuoja Lietuvos įvaizdį Europoje – leiskime Kaunui būti kultūros lopšiu Lietuvoje.
Kalbindama savo pašnekovus dažnai užduodu tą patį klausimą: kodėl jie atvyko į Kauną. Dažniausiai jiems klausimas atrodo mažų mažiausiai keistas. „Juk čia labai gražu ir įdomu“, – sako jie. Ir iš tikrųjų senasis plakatas gali sau tyliai slėptis kamputyje: Kaune gera gyventi.
P. S. Taigi į Vilnių aš taip ir neišvykau. Tiesa, labai jį mėgstu ir dažnai lankau. Kodėl likau? Nes Kaune daug kultūros, verda gyvenimas. Ir čia labai gera gyventi. Džiaugiuosi galėdama žurnalui „37O“ rašyti apie kauniečius ir šio miesto svečius, prisidedančius prie to, kad Kaunas būtų geriausia vieta gyventi. Šį kartą mano akiratyje atsidūrė du fotografai iš užsienio, Kauną tyrinėję pro savo objektyvus. Gero skaitymo ir gražaus rudens, susitiksime spalį!
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Sesytė Elenytė ir Joniukas aviniukas: senos pasakos naujos spalvos
Kauno valstybinis lėlių teatras (KVLT) kviečia į premjerą „Sesytė Elenytė ir Joniukas aviniukas“, kurią režisuoja Milda Mičiulytė. Spektaklyje puikiai žinoma lietuvių liaudies pasaka nuskambės naujai, įvedant naujų personažų ir li...
-
Profesoriaus darbuose – pasaulio gatvės5
Profesorius Jonas Minkevičius tiki, kad išėję iš jo darbų parodos žmonės supras, kad architektūra – ne atvirukas delne, o istoriškai svarbus menas. ...
-
„Gintarinė pora“ – neblėstanti tradicija2
Gegužės pirmasis savaitgalis Lietuvoje neatsiejamas nuo tradicinių tarptautinių sportinių šokių varžybų „Gintarinė pora“ ir koncerto, skiriamo Motinos dienai. ...
-
Garažų vyrų gyvenimo kontrastai: yra vienas dalykas, kuris juos vienija3
Prieš kelerius metus pradėjęs gvildenti vyriškumo temą, fotomenininkas Justinas Stonkus ją tęsia. Lankytojų vertinimui – garažų vyrai ir įtraukūs jų pasauliai. ...
-
Edukacija, kai susilieja teatras ir pedagogika2
Prie jau keturioliktus metus Nacionalinio Kauno dramos teatro (NKDT) rengiamo festivalio „Nerk į teatrą“ programos kūrėjų šiemet prisidėjo ir vengrų teatro menininkas Gáboras Takácsas. Jis – Káva Dramos / Te...
-
Koncertas filharmonijoje: jausmų apsuptyje2
Jausmų apsuptyje, o kartu – gilaus kūrinių turinio ir itin intelektualaus atlikimo apsuptyje. Taip galima apibūdinti balandžio 21 d. Kauno valstybinėje filharmonijoje vykusį koncertą tokiu pat pavadinimu „Jausmų apsuptyje“. ...
-
Vienatvėje sunkiau (iš)būti komfortiškam nekomforte
Į kiekvieną naują parodą galima pažiūrėti kaip į baltą lapą, atsiribojant nuo išankstinės nuomonės, vertinimo, į galerijos erdvę įžengti tarsi ir pats būtum baltas lapas. Tai galėtų tapti eksperimentu, kurio rezultatai būtų naudingi...
-
Legenda apie Pilėnus: kitoks požiūris į didvyriškumą12
Kauno teatro mylėtojai netrukus išvys intriguojančio menininkų Nauberto Jasinsko ir Mato Dirginčiaus kūrinio „Pilėnai*“ premjerą. Projekto pavadinimą pažymėdami žvaigždute autoriai pabrėžia: tai – ne opera, o performansas...
-
Kaune – baikerių fiesta po atviru dangumi: pramogos, muzika ir simpatiškiausio rinkimai31
Tradiciškai pirmąjį gegužės šeštadienį Lietuvos kelius, miestus ir miestelius užplūsta motociklininkai – šią dieną, jau 33 metus iš eilės, jie mini oficialų motociklininkų sezono atidarymą. Kaunas – n...
-
Anšlaginio susidomėjimo šiemet sulaukia „Gintarinė pora“6
Kaip jau buvo skelbta „Kauno dienoje“, artėjantį savaitgalį, gegužės 4-5 dienomis „Žalgirio“ arenoje vyks 58-osios tarptautinės sportinių šokių varžybos „Gintarinė pora“. Tradiciškai varžybų inicia...