Karo muziejuje – Šventajam kariui Jurgiui skirta paroda Pereiti į pagrindinį turinį

Karo muziejuje – Šventajam kariui Jurgiui skirta paroda

2015-05-08 13:49 diena.lt inf.
Šv. Jurgis dailės kūriniuose Lietuvoje

Šiandien Vytauto Didžiojo karo muziejuje atidaryta paroda „Šventasis karys. Šv. Jurgis dailės kūriniuose Lietuvoje“. Ekspozicija siekiama supažindinti visuomenę su Šv. Jurgio atvaizdu, kaip ikonografijos šaltiniu, identifikuojančiu kario aprangos detales įvairiais laikotarpiais, atskleisti kario gynėjo reikšmę ir svarbą visuomenės sąmonėje istorijos eigoje.

Keturiose muziejaus parodų salėse eksponuojama paroda skirta šių metų Lietuvos muziejų kelio temai „Liaudies meno grožis“. Lankytojai išvys fotografijų ir tekstų ekspoziciją, atskleidžiančią Šv. Jurgio vaizdavimo raidą pasauliniame kontekste, Kauno Šv. Jurgio Kankinio bažnyčios ir vienuolyno (pranciškonų) pastatų, kurie buvo pradėti statyti apie 1492-uosius, o užbaigti apie 1502 m. (1504 m.), maketą, Šv. Jurgio paveikslus, graviūras ir liaudies meno skulptūras su Šv. Jurgio atvaizdu. Parodoje taip pat galima apžiūrėti XIX a. 2-osios pusės bažnytines procesijų vėliavas su Šv. Jurgio atvaizdu ir Lietuvos stačiatikių ikonas, nuotraukas su jose užfiksuotais kryžiais, koplytstulpiais ir kitais tautodailės kūriniais ar liaudies meistrais.

Parodoje eksponuojami Vytauto Didžiojo karo muziejaus Kauno Šv. Jurgio bažnyčios ir Paveikslų galerijos, Lietuvos dailės ir Lietuvos nacionalinio muziejų Vilniuje, Šiaulių „Aušros“ muziejaus profesionaliosios dailės ir liaudies meno darbai – paveikslai, graviūros, skulptūros, ikonos, kuriuose vaizduojamas Šv. Jurgis.

Balandžio 23 d. pagerbiame šv. Jurgį (m. 300), kankinį, antrąjį Lietuvos globėją. Jurgis nuo senovės garbinamas Rytų ir Vakarų Bažnyčiose. Ant jo kapo Diospolyje, Palestinoje, pastatyta bažnyčia buvo lankoma maldininkų nuo IV a., tačiau vis dar trūksta tikrų žinių apie jo gyvenimą ir kankinystę. Tikra yra tik tai, kad jis buvo krikščionis karys, nukankintas Palestinoje.

Legenda pasakoja, kad jis buvęs Kapadokijos didikų krikščionių sūnus, narsus karys, dėl savo kariškų dorybių patekęs į imperatoriaus Dioklecijano asmens gvardiją. Šio imperatoriaus laikais, prasidėjus krikščionių persekiojimui, Jurgis dėl savo tikėjimo buvo nužudytas. Pasakojimas, kad jis išlaisvino karalaitę nuo slibino, yra mitinis motyvas, sukurtas pagal kitų slibino nugalėtojų – Persėjo, Indro, Zigfrido – legendas. Jurgio kultas, prasidėjęs Bizantijoje, paplito po visus Rytus nuo Gruzijos iki Abisinijos. Šv. Jurgio ir drakono kova dažnai suprantama simboliškai – kaip gėrio pergalė prieš blogį.

Romoje jau VI a. Belizarijus Jurgio garbei pavadino miesto vartus San Sebastiano, o VII a. buvo pastatyta jo vardo bažnyčia S. Giorgio in Velabro. Viduramžių kryžiaus žygių dalyviai jį buvo pasirinkę savo globėju, taip Jurgio kultą išplatindami po visą Europą. Jis tapo daugeliu valstybių ir miestų globėju: Anglijos, Katalonijos, Aragonijos, Gruzijos, Lietuvos, Portugalijos, Ligūrijos, Genujos, Venecijos. Mene Jurgis vaizduojamas su kario apranga, sėdintis ant žirgo ir smeigiantis ietį į slibiną. Lietuvoje Jurgio šventė, įgavusi folklorinį atspalvį, pakeitė senovės pagonių pavasarinę šventę. Jurgis laikomas arklių ir apskritai gyvulių globėju nuo visų ligų. Visoje Lietuvoje buvo tikima, kad per Jurgines negalima nieko dirbti laukuose su arkliais, nes tai  jų šventė.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra