Netikėtas atsitiktinumas

KMN ir platformos „Kitas Kinas“ inicijuojamas dokumentinių filmų peržiūrų ciklas „Common People“ pakvietė kauniečius į paskutinį lauko kino seansą. Kiemelyje žiūrovų dėmesį pritraukė filmas „Grynas menas“ (angl. „Pure Art“), pasakojantis apie Baltarusijos menininką. Renginio organizatoriai tikino, kad netikėtai sutapo, jog filmas rodomos Baltarusijos laisvės kovų kontekste.

„Mes specialiai neplanavome, bet įdomu, jog filmo peržiūra sutapo su tokiu karštu laiku Baltarusijoje. Pats filmas nėra naujas, kurtas 2017-ais metais ir pasakoja apie menininką, kuris deja nusižudė, tačiau ir režisierius pridūrė, kad jis būtų norėjęs matyti šį Baltarusijos virsmą, koks yra pasipriešinimas režimui. Mums ir patiems buvo toks karštas laikas, nes mes dėl šio filmo rodymo su platintojais pradėjome kalbėti dar pavasarį, bet dėl pandemijos viskas nusikėlė“, – kalbėjo KMN kuratorius Edvinas Grinkevičius.

Jis tikino, kad prieš savaitę pasiekė žinia, jog filmo režisierius yra suimtas dėl to, jog režimui neįtiko jo paskutinis kuriamas filmas apie Baltarusijos rinkimus.

„Mus ištiko dar vienas šaltas dušas. Džiaugiamės, kad režisierius jau paleistas ir sugebėjo dar mums specialiai įrašyti video sveikinimą. Manau, kad šis filmas tikrai įgauna naujų spalvų būtent šiandieniniame Baltarusijos kontekste“, – dar vieną sutapimą, kaip filmas atliepia ir šių dienų Baltarusijos realijas, kalbėjo E.Grinkevičius.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

KMN kuratorius nurodė, kad į lauko kino seansą žiūrovai pakviesti nemokamai. Vietoj simbolinio mokesčio už bilietą, organizatoriai prašė paaukoti pinigų, kurie bus skirti Baltarusijos žmonių laisvės kovoms.

„Mes jokio fondo nekuriame, tačiau bendradarbiaujame su „Baltarusių aktyvistų fondu“, kurie renka aukas. Tad mes šia nuoroda dalijomės ir skatinome žiūrovus taip pat prisidėti. Tai yra mūsų simbolinis solidarumo gestas“, – kur galima paaukoti nurodė organizatorius.

Idėjinė parama

Į filmo seansą apie Baltarusijos menininką ir gyvenimą šioje šalyje susirinkę kauniečiai tikino, kad lietuviai turėtų palaikyti kaimyninės šalies gyventojus bei padėti jiems pasiekti laisvę. Kalbinti renginio dalyviai pripažino, kad tai, kas vyksta Baltarusijoje, tikrai neramina. Kai kurie neslėpė jau paaukoję pinigų ir „Baltarusių aktyvistų fondui“, tad viliasi, jog parama padės kovoti šiuo metu ne visai lygioje kovoje.

„Manau, kad reikia baltarusius palaikyti. Manau, kad labai gera Andriaus Tapino idėja suorganizuoti tokį palaikymą. Kol kažkas daugiau paaiškės, manau, kad reikia tokio idėjinio palaikymo“, – savo nuomonę išsakė filmo pasižiūrėti atėjęs Tadas.

„Kas dedasi Baltarusijoje žinom tik labai abstrakčiai, kad Lukašenka suklastojo rinkimus, kad suimami žmonės. Tikimės, kad filmas leis daugiau suprasti apie gyvenimą šioje šalyje. Lietuva turėtų prisidėti prie šios kovos ir solidarizuotis, rengti mitingus. Reikia palaikyti idėją ir prisidėti finansiškai“, – paantrino Gabrielė ir Danielius.

Lietuva turėtų prisidėti prie šios kovos ir solidarizuotis, rengti mitingus. Reikia palaikyti idėją ir prisidėti finansiškai.

Kiti renginio dalyviai taip pat laikėsi nuomonės, kad iki pastarųjų įvykių Baltarusijoje buvo mažai susimąstę, jog ten nėra demokratijos ir gali būti taip brutualiai elgiamasi su taikiais piliečiais. Todėl, pasak kauniečių, lietuviai gali tapti pavyzdžiu kaimynams ir padėti jiems siekti savo laisvės.

„Dabartinė Baltarusijos situacija atrodo visiškai tragiškai, net surrealu, kad tokie baisūs dalykai vyksta visai šalia, už sienos. Keista. Nelabai galvojau, kad ten tokia diktatūra ir tokia griežta sistema. Kai visą tai suvokiau, pasidarė labai gaila. Dabar labai tikiuosi, kad jiems pavyks išsikovoti demokratiją ir laisvę. Manau, kad Lietuva mažiausia, ką gali padaryti, tai solidarizuotis su Baltarusija. Vienas tokių solidarumo pavyzdžių buvo, ai Lietuva priglaudė Baltarusijos opozicijos lyderę. Galime padaryti tiek, kiek mūsų veiksmai neiššaukia kažkokios kaimynų šalies agresijos“, – savo poziciją apie įvykius Baltarusijoje ir Lietuvos vaidmenį juose, išsakė Rokas.

Siužetinė filmo linija

Filmas „Grynas menas“ perteikia šiuolaikinę Baltarusiją, laisvės troškimą bei meno galią. Paslaptingas menininkas pasirodo skirtinguose Minsko rajonuose, išskleidžia savo drobę ir pradeda tapyti.

Jis kuria mįslingas geometrines figūras: stačiakampius ir kvadratus. Smalsūs praeiviai spontaniškai prieina prie jo ir paklausia, ką jis kuria, tačiau vyriškis niekuomet neatskleidžia paslapties. Menas tampa proga pasikalbėti apie gyvenimą, valstybę, kasdienę tikrovę ir žmogiškas istorijas. Po truputį siužetas leidžia pažinti menininką ir reiškinį, kurį atspindi jo menas. Filmas pasakoja menininko Zaharo Kudino (1986–2019) istoriją. Jis buvo vienas perspektyviausių jaunosios kartos tapytojų, nors jam teko gyventi ir nepritekliuje.

„Šis filmas yra bandymas naujai pažvelgti į dabartinę Baltarusiją. Pagrindinė intriga su dailininko tapyba Minsko gatvėje yra tik pretekstas parodyti savo šalį naujai. Sekdami pagrindinio veikėjo pėdomis, galima pamatyti skirtingus Baltarusijos veidus, susipažinti su paprastais žmonėmis ir vietomis, esančiomis toli nuo išblizginto miesto. Filme norėjau atkreipti dėmesį į Baltarusijos, kaip „paskutinės Europos diktatūros“ įvaizdį“, – taip filmą pristatė režisierius Maximas Shvedas.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Jis į KMN kiemelį susirinkusius kauniečius dar kartą kreipėsi ir iš ekrano, mat specialiai šio filmo peržiūrai Kaune, jis įrašė video sveikinimą. Jei ne koronaviruso pandemija, tikėtina, kad būtų pats atvykęs į Kauną ir gyvai perteikęs Baltarusijos žmonių gyvenimo peripetijas. Dabar jis džiaugėsi, kad filmas rodomas būtent tokiu laiku, kai Baltarusija bando žengti laisvės žingsnius. Režisierius prisipažino, kad leidimų filmo kūrimui nebuvo gavęs, tad teko susidurti su milicija.

„Stengėmės jų labai neprovokuoti, bet buvo įvairių situacijų. Dėl vienos tokios net po to rašiau pareiškimą, nes manau, kad pareigūnai taip neturėtų elgtis“, – prisipažino M.Shvedas.