Jo ir kalytės Milkos draugystė prasidėjo jai atklydus prie vyro namų durų. Iš pradžių net nedrįsusi valgyti iš E. Stanciko rankų dabar Milka yra ištikimiausia jo draugė.

„Buvo labai šaltos dienos, grįžęs vėlai vakare iš teatro žiūriu, kad „panelė“ prie durų stovi, o aplink ją dar trys kavalieriai. Kviečiu į vidų – neina. Maistelio kažkokio neturėjau, galvojau, ką padaryti, nes viskas sūroka, viskas su prieskoniais. Iškepiau kiaušinį su grietinėle, be druskytės, išnešiau jai. O ji bijo, nevalgo“, – nedrąsią pažinties pradžią prisimena Milkos šeimininkas.

Per šešerius metus Milka tapo visateise šeimos nare. „Ji užvaldė ne tik širdį, užvaldė ir protą, ir namus, pakeitė visus įpročius, nes, kai važiuoji kur nors, negali palikti“, – pasakoja E. Stancikas.

Sutarti dėl susitikimo su reportažo herojumi ir jo augintine pavyko ne iš karto – visi labai užimti, o ir Milka turi savų įpročių. Kasdien net kelias darbotvarkės valandas ji skiria bažnyčiai.

„Kiekvieną rytą ji nueina iki Aleksoto bažnytėlės, ten yra iš Liškiavos atkeltas klebonas kanauninkas V. Zubavičius, kuris labai myli šunis. Ir ji priprato – kiekvieną rytą po pusryčių išeina į bažnytėlę. Klebonėlis ją primaitina, ten šeimininkė labai maloni ir vakare, kai visi išsiskirsto, ji pareina namo“, – apie kasdienius Milkos įpročius pasakoja E. Stancikas.

Egidijų pasiekia įvairios žinios, kaip laisvalaikį leidžia jo šuo. Laidotuvių organizatoriai pasakoja Egidijui, kad Milka pasitinka į paskutinę kelionę palydėti artimųjų susirinkusius žmones, gal net akimirkai praskaidrina jų sielvartą ir skausmą. Taip pat kunigas pasakoja, kad per laidotuves, išlydint karstą, Milka bėga per porą metrų nuo jo. Ji net vadinama parapijos vyriausiąja „procesininke“, sako Egidijus.

Visai neseniai, gruodžio mėnesį, Milka įprastu laiku negrįžo. Nusiminęs Milkos šeimininkas socialiniame tinkle paprašė visų pagalbos.

„Tos trys dienos buvo, galima sakyti, sunkiausios gyvenime“, – prisipažįsta Egidijus.

Kaip sekėsi mylimo augintinio paieškos – laidos „Mūsų gyvūnai“ reportaže.