Keramikos muziejuje vyksta IX tarptautinė Baltijos šalių šiuolaikinės keramikos paroda "Pavasaris 2015". Tęstinis tarptautinis projektas, įgyvendinamas nuo 2007 m., – viena didžiausių šios meno srities parodų Kaune.

Pagrindinė kasmetinės, jau savas tradicijas turinčios, parodos organizatorė – Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus keramikos sekcijos narė Živilė Bardzilauskaitė-Bergins, parodos kuratorius – Juris Bergins.

Paklausta apie keramikos tendencijų, technologijų kaitą, Ž.Bardzilauskaitė-Bergins pastebėjo: "Tiek technologijos, tiek tendencijos kinta sparčiai. Jei prieš aštuonerius metus galėjai bet kokioje keramikos parodoje pamatyti daug raudonojo molio kūrinių, tai dabar jau retenybė. Per tiek metų technologijos stipriai pažengė į priekį."

Tradiciškai pirmoji "Pavasario" paroda organizuojama Kaune – Keramikos muziejus tampa menininkų iš Lietuvos ir viso pasaulio susitikimo vieta, vėliau ji perkeliama į kitus miestus. Šiemet parodoje dalyvauja žinomi keramikos menininkai iš Lietuvos, kviestiniai svečiai iš Latvijos, Lenkijos, JAV ir Švedijos. Šioje parodoje pristatoma daugiau kaip 60 kūrinių, sukurtų naudojant tradicinės ir šiuolaikinės keramikos technologijas.

Parodoje dominuoja daugiau ar mažiau spalvoti keramikos objektai, jie dažnai vizualiai gražūs, abstrakčių, konkrečių, šiuolaikinių ir monumentalių bei geometrinių formų, papuoštų įvairiais ornamentais, primenančiais pavasarį: kriauklių, žuvų ir kt. motyvais.

Nors šioje parodoje susitinka skirtingos menininkų kartos ir skirtingų šalių atstovai, tačiau juos vienija naujos idėjos, griežtai neprisirišama prie pateiktos pavasario temos. "Keramikos pavasaris 2015" – puiki galimybė tiek lankytojams, tiek meno ekspertams susipažinti su šiuo metu vyraujančiomis tradicinėmis ir šiuolaikinio meno tendencijomis vietiniame ir tarptautiniame kontekste; galimybė pamatyti temų, stilių bei technologijų įvairovę, vyraujančią šiame mene.

Tradicinėje keramikų parodoje šiemet laukia naujovė: žiūrovai gali balsuoti už labiausiai patinkantį kūrinį, bus išrenkamas įsimintiniausias menininkas ir išleistas parodos katalogas su pristatomaisiais menininkų darbais bei kūryba.

Kas? Paroda "PAVASARIS 2015".

Kur? Keramikos muziejuje.

Kada? Veikia iki balandžio 26 d.

Lijana Šatavičiūtė-Natalevičienė

Menotyros mokslų daktarė

Kasmetinės Baltijos šalių keramikos parodos "Pavasaris" žiūrovų paprastai yra laukiamos, kadangi atneša tikrų atradimų. Išskirtiniu jos bruožu galima laikyti šviesių keramikos masių (baltas molis, fajansas, porcelianas) ir sudėtingų technologijų vyravimą. Šiais metais iš JAV atkeliavo garsaus Amerikos lietuvio Rimo Vizgirdos kūrinys – grakšti efektingo piešinio dekoratyvinė vazelė.

"Pavasario" dalyvių kūrybinio polėkio nevaržo konkrečios temos – čia vertinama saviraiškos laisvė. Kas įkvepia parodoje dalyvaujančius autorius? Kūrybinį sezoną pradedančius keramikus jaudina gamtos atgimimo ir atsinaujinimo idėjos, supintos su istoriniais motyvais, mitologiniu naratyvu, ženkliškumu, ironijos ir humoro blyksniais.

Be gamtos formų šiandien sunku įsivaizduoti dailės parodą. Juk gamtinė tematika – universali, paranki žmogaus ir civilizacijos, laikinumo ir amžinybės, gamtos ir kultūros priešpriešos, ekologijos problematikai, jaudinančiai įvairių tautų ir pažiūrų menininkus. Gyvybingomis formų interpretacijomis ir žmogaus rankomis sukurtomis struktūromis grįsti Kristinos Alšauskienės, Virginijos Laužadienės, Milenos Pirštelienės, Kristinos Paulauskaitės, Loretos Kvietkauskienės, Reginos Lisauskienės, Mariaus Ramonaičio, Žanetės Žvigurės, Dacės Grinbergos, Ligos Skarinos, Gundegos Hagendorfos, Karlio Knopkens, Zofios Kosiorek kūriniai.

Kodėl nesidžiaugti, jei atėjo pavasaris, tarsi teigia latvė Ilona Šauša nuotaikingoje kompozicijoje "Tesalijos miškai", panardinančioje į harmoningą antikos pasaulio pilnatvę. Tačiau pavasaris būna ir permainingas – tokios mintys kyla išvydus švedės animalistės Marios Cotellessos susigūžusio paukščio figūrėlę ("Naras"), latvės Ženijos Loginovos žirgų kovą, kurioje hedonistiškai daili forma slepia vidinį dramatizmą.

Menininkai nepamiršta keramikos specifikos, pasineria į technologijos ieškojimus (raugo raku degimo Jurgitos Jasinskaitės "Bulvių valgytojai", Algimanto Patamsio kristalinėmis glazūromis padengti daiktai, Inesės Linės porcelianiniai nėriniai, Eglės Labanauskaitės-Steponavičės dulkių fone ryškėjanti servetėlė, Ainaro Rimicano skirtingų epochų raštais dekoruoti kardai). Nauju keramikos istorijos perskaitymu pasižymi Kristinos Ancutaitės "Ženklai" ir Dariaus Barčo "Jokios koncepcijos".

Suvešėjusį figūratyvumą keramikoje patvirtina daugybė jausminio, socialinio ir egzistencinio turinio kūrinių, kurių pagrindas – žmonių figūros. Kūniškumo problemai skirtos milžiniškos, aplink savo ašį besisukančios Isroildžono Baroti figūros "Jis ir ji". Dalios Ivanauskaitės, Daivos Ložytės, Eglės Einikytės-Narkevičienės, Agnės Šemberaitės ir Elisabethos Olszewskos poetiška figūrinė plastika, Marutos Raudės žmonių figūrėlėmis išmarginta vaza ir Mindaugo Pridotko dramatiški "Autoportretai" linkę į savistabą, gvildenantys asmenines patirtis, individo santykį su supančiu pasauliu.

Ž.Bardzilauskaitė-Bergins reljefų cikle "Laimės žiburys arba grubus žaidimas", pasitelkusi biliūnišką "laimės žiburio" metaforą, pasakoja šių dienų realijas – tragikomišką kopimą išsvajoto valdovo krėslo link.

Efektingą improvizaciją antikos motyvais eksponuoja J.Bergins. "Ganimedas ir Dzeuso erelis. Vaza su Florencijos katedros tapybos motyvais" – technologiškai sudėtingas, daugiasluoksnio turinio postmodernistinis kūrinys, interpretuojantis skirtingų epochų dailės palikimo fragmentus. Jame autorius per Ganimedo ir Dzeuso erelio mito istoriją pateikia savąją krikščionybės ir pagonybės priešpriešos siužeto versiją.

Šmaikščiai ir žaismingai apie skausmingus išgyvenimo dalykus kalba Žilvinas Labanauskas ("Alfa patinas. Absoliutus pranašumas"), Ineta Greiža ("Balionų revoliucija"), Inesa Brants (mutavęs gyvūnas "Kita karta"), Ričardas Lukošiūnas ("Pasieksiu").

Kad ne kūrinio dydis lemia jo vertę, dar kartą patvirtina subtilius indėlius primenantys Rūtos Šipalytės "Paukštukai" ir Domilės Ragauskaitės auksu spindinti taurė "Keramiko gralis", kurios apvalkalas sudėliotas iš porcelianinių musių. Ore tvyrančia karo grėsme alsuoja Valdo Kurkliečio "Grėsmingas virusas". Tarsi kontrastas jam – skaisčia pavasarine žaluma pražydęs Konstancijos Dzimidavičienės dviejų dalių ciklas "Vaikų žemė", sukurtas pagal to paties pavadinimo Justino Marcinkevičiaus eilėraštį, grindžiamas iškalbingu lietų porcelianinių lėlių figūrėlių ir žaliuojančios masės bei ažūro kontrastu. Be dvasingumo negali išsilaikyti globalus pasaulis, šios idėjos paskatino labai skirtingus Giedrės Bardzilauskės, Gražinos Visockienės ir Aldonos Visockienės kūrinius.
Devintasis Baltijos šalių keramikų "Pavasaris" darniai įsiliejo į ką tik nuolatinę ekspoziciją atnaujinusio muziejaus erdvę, aktualiu turiniu papildydamas istorinio paveldo kolekciją.