Motyvų žaismas

1976 m. gimusio modernaus japonų fotografo K. Chijiiwos kūryba Lietuvoje pristatoma pirmą kartą. Beveik visi parodai atrinkti darbai buvo sukurti Japonijoje, UNESCO saugomoje Jakušimos saloje, garsėjančioje savo senaisiais kedrais. Šiame išskirtiniame tolimosios šalies kampelyje fotomenininkas gyvena jau du dešimtmečius.

Parodos pavadinimo žodžiai „Jūra – Yura“ homonimai, tarsi mezga dialogą su M. K. Čiurlionio kūriniais – jų kurdamas savuosius darbus K. Chijiiwa sako nebuvo matęs. Fotografijos perteikia gamtos stiprybę ir jos kaitą rezonuodamos su lietuvių genijaus paveikslais. Savitas fotografo projektas sieja abiejų menininkų kūrybą, jų jautrumą aplinkai, įkvepia lankytojus tyrinėti jūros didybę.

Iš ciklo „Drebėjimas“. / Justinos Lasaukaitės nuotr.

K. Chijiiwos fotografijose akcentuojamos keturios stichijos – žemė, vanduo, oras ir ugnis. „Vanduo vaizduojamas visomis jo būsenomis – kaip skysta, kieta, dujinė materija; nenutrūkstama gyvybės tėkmė tampa jo kūrybos leitmotyvu. Nematerialiojo pasaulio vaizdavimas – rimtas iššūkis menininkui: oras, vėjas ir šviesa, tarpininkai tarp dangaus ir žemės, tarpplanetinės vibracijos; ugnikalnių garai ir purslų prisodrintas vėjas padeda fotografui suvokti elementų medžiagiškumą“, – sakoma parodos kuratorės anotacijoje.

Japonų menininkas siekia atkreipti dėmesį į gamtos jėgą ir jos svarbą. Pavadinimas „Jūra – Yura“, skamba žaismingai, tačiau šių žodžių prasmės skirtingos. Japoniškas žodis „Yura“ reiškia drebėjimą ir virpėjimą.

Anot K. Chijiiwos, jo fotografijų tema – gamtos ir žmogaus sąveika. Jose atsispindi gamtos energija, stiprybė ir jos transformacija, kartu išryškėja žmogaus jautrumas, gebėjimas suvokti ir išreikšti tai, kas svarbu. Japonų fotomenininkas siekia skatinti mus atkreipti dėmesį į gamtos grožį, jos subtilumą, jai atsiverti, nes iš jos galime semtis įkvėpimo ir ramybės.

Subtilu: su pagarba fiksuodamas aplinką K. Chijiiwa perteikia gamtos milžinišką jėga ir trapumą, šaltį ir jautrumą. / K. Chiiwos nuotr.

Atrastos paralelės

Parodos kuratorė Yolita René-Šegždaitė įžvelgia sąsajų ir panašumų tarp K. Chijiiwos darbų ir M. K. Čiurlionio simbolikos ir temų. Ji prisipažino mėgstanti ieškoti skirtingų epochų atgarsių skirtingoms išraiškos formoms – literatūrai, vaizduojamajam menui, muzikai – atstovaujančių menininkų darbuose.

Atradusi K. Chijiiwos fotografijas, sako iškart pagalvojusi apie M. K. Čiurlionio darbus. Japonų menininkas fiksuoja laikinumą, kintamumą – tai, ko ieškojo ir lietuvių simbolistas. Nors skiriasi menininkų laikmečiai ir technika, vienodai jautrus jų žvilgsnis perteikia akimirkos virpesį.

Šis dviejų kūrėjų dialogas atvėrė naujų perspektyvų ir M. K. Čiurlionio kūrybos interpretacijai.

M. K. Čiurlionis savo darbuose reprezentuoja daug saulės – Saulės deivė Aušrinė, kuri yra moteriškosios giminės ir japonų, ir lietuvių kultūroje. Darbuose pabrėžiama baltiškoji ir krikščioniškoji kultūra, jų tradicijos – čia kuratorė taip pat randa panašumų su japonų autoriumi.

Augalai, medžiai, upės – visa tai japonų tradicijoje yra apdovanota aukštesne dvasia, tad primena mūsų tradicinės kultūros pagoniškuosius elementus. Ši paroda tampa tiltu tarp skirtingų kultūrų ir menininkų išraiškų, kuriomis siekiama išreikšti gamtos grožį ir jos svarbą.

Justinos Lasaukaitės nuotr.

Pamatyti tylą

Fotografas džiaugėsi galimybe pasidalyti savo nuotraukomis su Lietuvos žmonėmis. Jis reiškė viltį, kiekvienas jo darbus pamatęs žmogus pajaus ramybę, galbūt atras kažką savito.

„Mes gyvename pasaulyje, kuriame be galo daug informacijos. Mano nuotraukos tylios, jose mažai informacijos, tačiau jos perteikia vidinį jausmą, nuramina ir leidžia pabėgti nuo kasdienybės“, – kalbėjo K. Chijiiwa.

Dirbdamas menininkas naudojo dvigubos ekspozicijos techniką „Rolleiflex“ fotoaparatu. Tai jam leido perteikti pojūčius, patirtus fotografuojant bangas, stiprų vėją, kuris, regis, plėšia nuo žemės, tačiau sykiu ir atpalaiduoja kūną. Tik šia technika galima perteikti vaizdo virpesį.

Paroda išskirtinė ne tik dėl turinio, bet ir dėl organizacinių subtilumų. Ją ruošė trijų šalių atstovai: autorius iš Japonijos, kuratorė iš Prancūzijos ir Lietuvos muziejus.

„Negalėjome apžiūrėti salių ir pasiruošti parodai, viskas vyko per atstumą. Kilo nedidelių iššūkių koordinuojant šį projektą – teko padaryti naują fotografijos atspaudą, kadangi keliaujant darbams iš Japonijos vienas iš jų pasimetė. Tačiau visas problemas išprendėme“, – kalbėjo Y. René-Šegždaitė.

Kas? K. Chijiiwos (Japonija) fotografijų paroda „Jūra – Yura“.

Kur? Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje.

Kada? veikia iki rugsėjo 3 d.