Ekskursija „Dailininko Antano Žmuidzinavičiaus gyvenimas ir kūryba“

A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje, V. Putvinskio g. 64, Kaune, rugsėjo 9 d., ketvirtadienį, 17.30 val. lankytojai kviečiami į ekskursiją „Dailininko A. Žmuidzinavičiaus gyvenimas ir kūryba”.

Jos metu autentiškoje, tarpukariu statytų Žmuidzinavičių namų aplinkoje, išgirsite pasakojimus apie Lietuvos valstybės priešaušrį, pirmąją lietuvių dailės parodą, keliones į JAV, Šaulių sąjungą, skautus. Sužinosite, kodėl daugelį darbų dailininkas pasirašinėjo Antano Žemaičio slapyvardžiu, kodėl jis yra laikomas vienu iš garsiausių Lietuvos peizažo virtuozų. Išvysite dailininko jubiliejui surengtą parodą, kurioje eksponuojami rečiau žiūrovų matomi tapybos darbai.

Renginyje laikomasi visų saugumo reikalavimų.

Būtina išankstinė registracija tel. 8 675 13372

Pratęsiama paroda „A. Žmuidzinavičius (1876–1966) retrospektyva“

A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje, V. Putvinskio g. 64, Kaune, paroda „A. Žmuidzinavičius (1876–1966). Retrospektyva“, sulaukusi didelio lankytojų susidomėjimo, pratęsiama iki rugsėjo 26 d.

A. Žmuidzinavičius (1876–1966) – vienas žinomiausių lietuvių tapytojų peizažistų. Dailininko kūryba neabejotinai priskiriama Lietuvos dailės aukso fondui. Su šiuo vardu susiję daug ryškių lietuvių dailės istorijos puslapių.

A. Žmuidzinavičius – dailininkas, visuomenininkas, pedagogas, žmogus, gyvenęs radikalių Lietuvos istorijos pasikeitimų laikotarpiu. Tai pirmosios lietuvių dailės parodos rengėjas, ilgametis Lietuvių dailės draugijos pirmininkas, šaulys, Lietuvos šaulių sąjungos vadovas, skautas, keliautojas.

Antanas Žmuidzinavičius / Autoportretas

Paroda, minint A. Žmuidzinavičiaus 145-ąsias gimimo metines, surengta autentišku interjeru ir eksterjeru alsuojančiuose namuose, apie dailininko gyvenimą ir kūrybą byloja visuose muziejaus ekspozicijų aukštuose. Parodoje pristatomi visų tapybos žanrų įvairaus laikotarpio dailininko kūriniai. Atrenkant darbus svarbūs buvo keli kriterijai: greta populiariausių darbų norėta parodyti mažiau žiūrovams žinomus ar rečiau eksponuojamus ankstyvojo laikotarpio dailininko piešinius, darytus pieštuku ir anglimi. Pastarąjį dešimtmetį nemažai A. Žmuidzinavičiaus kūrinių grįžo į Lietuvą. Meno mecenatai, privatūs asmenys mielai skolina kūrinius ne tik parodoms, bet ir nuolatinėms ekspozicijoms.

Paroda veiks: 2021 06 11 – 09 26

Ekskursijos „Menų ir kultūrų buveinė“

L. Truikio ir M. Rakauskaitės namuose-muziejuje, E. Fryko g. 14, Kaune, Rugsėjo 11, 23, 25 d. 12 val. lankytojai kviečiami į ekskursijas „Menų ir kultūrų buveinė“.

Lankytojai išgirs pasakojimus apie vidine elegancija Kauną stebinusią menininkų porą ir savitą jų pasaulėžiūrą bei gyvenimo būdą. Apžiūrėsite jų rūpestingai sukauptą Rytų ir senosios Lietuvos meno kolekciją, asmeninius daiktus, autentiškas tarpukario interjero detales ir pro langus atsiveriančią rudenėjančią Kauno miesto panoramą.

Norint išsaugoti autentišką aplinką ir gerbti šių namų tradicijas, atvykus bus prašoma nusiauti batus. Pasirūpinkite kojinėmis ar šlepetėmis.

Kadangi vietų skaičius ribotas, būtina išankstinė registracija tel.: 8 37 22 99 67 ar el. paštu [email protected]

Trukmė 45 min.

Pratęsiama paroda „3X9 = XXVII: Knygos mėgėjų draugijai – 90“

Paroda vyksta Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, V. Putvinskio g. 55, Kaune.

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus ir Kauno technologijos universiteto paroda „3 x 9 = XXVII: Knygos mėgėjų draugijai – 90“ pratęsiama iki gruodžio 31 d.

XXVII knygos mėgėjų draugija, gyvavusi 1930–1940 m., paliko ryškų pėdsaką Lietuvos kultūriniame gyvenime. 1930 m. spalio 30 d. įvyko  bibliofilų rato susirinkimas, kuriam pirmininkavo rašytojas Juozas Tumas-Vaižgantas. Buvo apsvarstytas draugijos įstatų projektas, o lapkričio 26 d. įstatus pasirašė XXVII knygos mėgėjų draugijos steigėjai – bibliografė M. Mašiotaitė-Urbšienė, pačios idėjos apie bibliofilų sambūrį autorius Vytautas Steponaitis (jis ir pasiūlė draugijos pavadinimą), muziejininkas Paulius Galaunė ir J.Tumas-Vaižgantas. Draugijoje galėjo būti tik 27 nariai, jie rinkdavosi mėnesio 27-tą dieną, net Draugijos banko sąskaitos numerio galutiniai skaičiai buvo 27. Skaičius 27, manoma, parinktas pagal Palangos vaistinės sudarytą tuomet labai populiarų 27-nių žolelių mišinį. Net užsienio kultūros kronikose buvo rašoma, „kad Lietuvoje įsteigta bibliofilų draugija, kuri pasivadino 27-niais (XXVII) knygos mėgėjais pagal tautinį gėrimą „Trejos devynerios“.

Muziejaus nuotr.

Draugija savo įstatuose užsibrėžė nuveikti labai reikšmingus darbus: kultivuoti dailiąją knygą, ugdyti jos pamėgimą Lietuvoje, tobulinti šriftus, popieriaus kokybę, suvienodinti formatus, tyrinėti knygų istoriją, rengti gražiausios knygos parodas, skaityti paskaitas visuomenei, palaikyti ryšius su kitų šalių panašaus pobūdžio draugijomis, kaupti lėšas knygoms leisti ir pan. Išleista puikios poligrafinės kokybės leidinių, pelniusių aukščiausius apdovanojimus tarptautinėse parodose: Viktoro Petravičiaus iliustruota liaudies pasaka „Gulbė karaliaus pati“ Paryžiaus pasaulinėje moderniojo meno ir technikos parodoje apdovanota Gran prix (Didžiuoju prizu), o Mečislovo Bulakos iliustruota Jono Biliūno „Liūdna pasaka“ – aukso medaliu.

1940 m. prasidėjus sovietinei okupacijai Lietuvoje, draugija panaikinta, jos turtas išsklaidytas: rankraščiai perduoti Kauno universiteto rankraštynui, biblioteka su 247 knygomis, graviūros ir jų klišės – Kauno valstybiniam kultūros muziejui, archyvas, korespondencija, veiklos dokumentai, susirinkimų protokolai – LMA Vrublevskių bibliotekai.

Draugija atkurta 1993 m. birželio 27 d., Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Ji tęsė pirmtakų veiklą. Parengtas ir išleistas Draugijos metraščio III tomas, taip pat pakartotai išleisti ir du prieš karą išėję tomai, nes jie buvo tapę bibliografine retenybe; 2010 m. išleistas IV Draugijos metraščio tomas, 2014 m. – V ir 2018 m. – VI tomas. Tarp sėkmingai įgyvendintų atkurtosios Draugijos projektų minėtina A. Buračo ir A. Stravinsko parengta „Kryždirbystė Lietuvoje“ (640 p.), kuri buvo pristatyta UNESCO vadovams, įteikta popiežiui Jonui Pauliui II. Ji labai prisidėjo, kad ši šimtametė lietuvių liaudies tradicija 2000 m. būtų įtraukta į pasaulio kultūros nematerialaus paveldo šedevrų sąrašą.

Paroda veiks: 2021 02 01–2021 12 31