Ši Kauno miesto dalis kairiajame Nemuno krante istorinių įvykių verpetuose buvo „artimai tolima“, po Abiejų Tautų Respublikos žlugimo kartu su Užnemune atiteko Prūsijai, 1807 m. – Varšuvos kunigaikštystei, nuo 1815 m. Rusijos imperijos sudėtyje – priklausė Lenkijos karalystei, nuo 1837 m. –  Augustavo, o nuo 1867 m. – Suvalkų gubernijai. Todėl šios Užnemunės dalies istorijos dokumentai  saugomi įvairių šalių archyvuose.

Tradiciškai pirmiausia parodoje siekiama pademonstruoti dokumentus, saugomus  Kauno regioniniame valstybės archyve. Parodos partneriai yra Lietuvos centrinis valstybės archyvas bei Suvalkų valstybinis archyvas.

Pedagogo Juozo Damijonaičio LR vidaus paso kortelė. 1920 m. / Organizatorių nuotr.                                                             

Senoji Aleksoto dalis prie Kauno miesto buvo prijungta 1919 m., likusioji – 1931 m. Demonstruojami dokumentai  iš Kauno miesto savivaldybės Statybos, Pasų, Švietimo, Ūkio  skyrių, Kauno apskrities Statybos komisijos ir Mokesčių inspekcijos dokumentų fondų atspindi šio priemiesčio civilinį gyvenimą tarpukariu. Tai – žymių mokslo ir visuomenės veikėjų:  pedagogo J. Damijonaičio, astronomo B. Kodačio, aktorės O. Rymaitės, prof. M. Songailos, prof. V. Čepinskio, prof.  T. Ivanausko, prof.  Z.  Žemaičio,  prof.  F. Butkevičiaus, botaniko K. Grabausko-Grybausko Lietuvos Respublikos vidaus pasų kortelės, Aleksoto ir Fredos išplanavimo dokumentai,  J. Damijonaičio pradžios mokyklos statybos dokumentai, gyventojų namų, fabrikų, dirbtuvių projektai, aeronuotraukos.

Prof. Antano Maliauskio dviejų  aukštų gyvenamojo namo Aleksote projektas. Inžinierius K. Veitagas. 1924 m. / Organizatorių nuotr. 

Eksponuojami Iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo gauti  Lietuvos universiteto Botanikos sodo ir jo vadovo Konstantino Regelio tarnybos dokumentai, Aleksoto funikulieriaus projektai, iš  Suvalkų valstybinio archyvo – Fredos dvaro savininko Juozo Godlevskio notariniai dokumentai apie žemių pardavimą  Vyriausiajai Rusijos geležinkelių draugijai geležinkelio tiesimui.

Aleksoto dalies tarp S. Dariaus ir S. Girėno ir Linksmosios gatvių išplanavimo projektas.  1934 m. / Organizatorių nuotr.     

Archyvo fojė lankytojus pasitiks dar viena paroda – tai  Lietuvos orchidėjininkų draugijos parengta paroda - dovana kauniečiams, sveikinimas VDU botanikos sodui ir pavasariui. Orchidėjų paroda archyve veiks ir gegužės 13 d. (šeštadienį) nuo 12 val. iki 16 val. Šeštadienį lankytojams organizuojamos edukacijos: 12 val. – „Orchidėjų medžioklė. Juozapo Varševičiaus pėdomis“;  14 val. – „Spalvingas orchidėjų pasaulis. Kelionė iš džiunglių į Europą“.