Naujausiąją sienų meno Kaune istoriją galima skaičiuoti nuo 2014 m. – tuomet surengtas pirmasis Kauno gatvės meno festivalis „NYKOKA“. Jis gimė tam, kad apkamšytų miestą spalvomis, atkreiptų dėmesį į viešųjų erdvių problemas ir padėtų suprasti gyventojų vaidmenį miesto kūrimo procese. Festivalis Kaunui padovanojo tokių šiuolaikinio miesto simbolių, kaip per 400 kv. m. ploto Jurgio Mačiūno asmenybės įkvėptas „Senelis išminčius“ ant fabriko „Lituanica“ fasado“ (aut. Tadas Šimkus ir Žygimantas Amelynas), burkuojantys balandžiai „Jis ir ji“ Šančiuose (aut. Gražvyda Andrijauskaitė), „Be pavadinimo“ Šv. Gertrūdos gatvėje (aut. Ernest Zacharevič) ar atvykstančius į Kauną traukiniu pasitinkantis romantiškas „Dviratininkas su rože“ (aut. Tadas Šimkus).

„Jis ir ji“ (aut. Gražvyda Andrijauskaitė), A. Aleksandravičiaus nuotr.

„Senelis išminčius“ (aut. T. Šimkus ir Ž. Amelynas), A. Aleksandravičiaus nuotr.

Po kelerių metų intensyvaus veiksmo, festivalio organizatoriai išleido ir pirmąjį leidinį apie Kauno gatvės meną: „Kauno gatvės meno gidas“. Tai net 128 puslapiai pilni gatvės meno – 20 menininkų ir 40 svarbiausių festivalio rėmuose sukurtų didelio formato piešinių. Davęs startą laisvesniam požiūriui, festivalis užleido vietą daugeliui kitų iniciatyvų, kurių dėka šiandien Kauną galime vadinti gatvės meno miestu, o šio žanro kūrėjus ir gerbėjus – sienografais. Būtent taip – „Sienografo užrašai“ – pavadintas nuolat atnaujinamas (juk ir sienos vis keičiasi…) žemėlapis, išleistas „It’s Kaunastic“ serijoje.

Kitas svarbus etapas Kauno margėjime – savivaldybės sukurta, analogų neturinti, programa „Kauno akcentai“. Tai nuo 2017 m. vykstantis miesto viešąsias erdves puošiančių skulptūrų, dizaino objektų, šviesos instaliacijų, apšvietimo ar gatvės tapybos darbų konkursas, kuriame laukiamos pačios netikėčiausios idėjos, atgaivinančios pamirštas ar tiesiog nepastebėtas vietas. Nuo buvusių nelegalių, bet statusą gavusių sienų piešinių iki bronzinio laimę nešančio kiškio ar žmogaus-kankorėžio... Virš Laisvės alėjos pakibęs valtininkas, „Lituanicos“ žiede bėgantys aprūdiję arkliai ir net „Laisvės karys“ – konkurso dėka radęsi objektai.

„Laisvės karys“, A. Aleksandravičiaus nuotr.

Dėl „Kauno akcentų“ programos šalia Kauno mečetės buvęs apleistas fontanas tapo margaspalviu kilimą primenančiu batutu (aut. Morfai), vieni  užimčiausių menininkų Žygimantas Amelynas ir Tadas Šimkus išpiešė gigantišką istorinio „Drobės“ fabriko fasadą Šančiuose, unikalių idėjų nestokojantis Vytenis Jakas (jis – ir populiariojo Rožinio dramblio E. Ožeškienės g. autorius) namą prie buvusio geto vartų pavertė veidrodžių atspindžių žaismu traukiančiu meniniu objektu, skulptorius Lukas Šiupšinskas prie Kauno valstybinio lėlių teatro įkurdino kavą geriančią marionetę, o prie Zanavykų turgaus – čia apsipirkti atkurnėdavusią senbernarę Bitę. Verta pastebėti, kad daugelis Kauno gatvės meno pavyzdžių – sienų tapybos ar mažosios architektūros – yra įkvėpti istorijos, Kaune gyvenusių asmenybių ir verčia atidžiau pažiūrėti į mus supantį miestą bei pasidomėti jo paslaptimis.

„Rožinis dramblys“ (aut. V. Jakas) , A. Aleksandravičiaus nuotr.

„Drobės“ fabriko fasadas Šančiuose (aut. T. Šimkus), A. Aleksandravičiaus nuotr.

Šalia Kauno  mečetės buvęs apleistas fontanas, tapęs  margaspalviu kilimą primenančiu batutu (aut. Morfai), A. Aleksandravičiaus nuotr.

Didelį dėmesį viešųjų erdvių menui skiria „Kaunas 2022“ – kompanija, ruošianti miestą 2022-iesiems, Europos kultūros sostinės metams. Bendradarbystės dėka net trys gatvės meno kūriniai papuošė Ramybės parką – čia atiduota pagarba  švedų modernistui Henriui Parlandui bei Vengrijos revoliucijai. 2020 m. pabaigoje „Kaunas 2022“ inicijuotas Istorijų festivalis miestui padovanojo čia subrendusios ir literatūrą atradusios Izraelio poetės Lėjos Goldberg portretą (aut. Linas Kaziulionis) Kęstučio gatvėje, o A. Mickevičiaus gatvės namo fasade  Menininkas Tadas Vincaitis-Plūgas nutapė dviejų žydžių – Rosian Bagriansky su savo mama Gerta – portretus.

Gatvės meno piešinys skirtas modernistui Henriui Parlandui „Henry Parland“, (aut. T. Šimkus), A. Aleksandravičiaus nuotr.

Kaunas turi ir ilgiausią grafitį – tai ant viešbučio-vaiduoklio „Britanika“ menininko Morfai užrašytas „Nebeprisikiškiakopūsteliaudavusiems“. Nuolat kuriantis Morfai savo darbui – tiksliau, apleistam pastatui – sukūrė ir antitezę. Ant šalia esančios transformatorinės nutapytas Dovydas, į  „galijotą“ besitaikantis iš laidynės. 

„Nebeprisikiškiakopūsteliaudavusiems“ (aut. Morfai), A. Aleksandravičiaus nuotr.

Į skaitlingiausio gatvės meno objekto titulą galėtų pretenduoti… katinėlis. Mistinis minimalistiniais potėpiais sukurtas personažas Kaune – ant skydinių, stulpų, apleistų pastatų ir kt. – skaičiuojamas dešimtimis, o gal šimtais.  Jo autorius – anonimas, bet katinėlis toks jaukus, kad iš esmės tapo Kauno įvaizdžio dalimi. Galite net įsigyti kaunastišką geltoną katinėlio ženkliuką – beje, Rožinis dramblys irgi virto suvenyru. Abu ženkliukus rasite „Kaunas IN“ turizmo informacijos centre Kauno rotušėje ar visit.kaunas.lt interneto parduotuvėje. Ką čia ženkliukai – žinome bent dešimtį žmonių, kurie katinėlį išsitatuiravo. Neretai tai studentai iš užsienio, tokia dovana sau baigę sėkmingą ir turiningą „Erasmus“ pusmetį Kaune. 

Kauno katinėlis (aut. anonimas), A. Aleksandravičiaus nuotr.

Dar viena simpatiška Kauno sienų paslaptis – trafaretai, vaizduojantys senovinių paveikslų herojus. Tokių rasite senamiestyje ar leisdamiesi nuo Parodos kalno. Įdomiausia, kad tai ne bet kokie istoriniai personažai – tai Kauno galerijose kabančių paveikslų herojai!

Jei ne kas savaitę, tai kas mėnesį Kauno gatvėse, aikštėse, skveruose randasi kažkas nauja. Nebūtinai ant sienų – naujausias Kauno akcentas yra skulptoriaus Martyno Gaubo sukurtas monumentas Čijunei Sugiharai priešais istorinį „Metropolio“ viešbutį. O sienos gyvos visą parą – miesto savivaldybė yra suteikusi leidimą legaliai taškyti savo fantaziją net ant keleto fasadų įvairiose Kauno vietose. Kalniečių parko prieigose liepą net vyko „grafiti jam“, į kurį susirinko menininkai iš visos Lietuvos. 

Turite idėjų ir jūs? Puiku – Kaunas siūlo gatvės meno „tinderį“, tai yra, projektą „Gyvos sienos“, kuriame apie piešinių stokojančius plotus informuoja gyventojai ar savininkai, o apie mintis kūriniams – menininkai. Projekto tinklapyje vieni peržvelginėja plotus, kiti – darbų galerijas, ir svajoja, planuoja. Nors buvo viliamasi, kad menininkų bus daugiau nei ploto, situacija dabar tokia, kad idėjų eilėje bent jau 2020 m. vasarą laukė net 140 Kauno – ne tik centro, bet ir miegamųjų rajonų, kuriems ypač trūksta spalvų, sienų! 

„Žvaigždžių sėjikas (aut. Morfai), A. Aleksandravičiaus nuotr.

Kaskart keliaudami į Kauną pamatysite kažką nauja – piešinį, skulptūrą, instaliaciją. Šis miestas niekuomet nenustoja keistis. Patarimas planuotojams – „Instagram“ platformoje įvedę grotažymę #kaunastic pamatysite, kas mieste naujausio, ryškiausio, stilingiausio.