„Kas dvejus metus vykstanti bienalė yra svarbus reiškinys Baltijos šalių šiuolaikinio meno lauke: ji atveria galimybę išsakyti mūsų regiono, dažnai vadinamo pusiau periferiniu, požiūrį į meną – laisvą, nebijantį eksperimentuoti ir kritiškai pažvelgti į save“, – sako A. Narkevičius.

Bienalei skirta jo paties paroda atspindės mūsų dviprasmišką, permainingą ir neramų laikotarpį. „Tikiuosi, kad parodoje bus galima nujausti ne tik šiuo metu vykstančius šiuolaikinio meno lūžius, bet ir naujus globalaus politinio peizažo kontūrus. Itin svarbu, kad ši paroda taptų erdve, kurioje menininkai galėtų įgyvendinti savo vizijas“, – pabrėžia kūrėjas.

Šiuolaikinio meno kuratorius, menotyrininkas A. Narkevičius kuratorystės patirties yra įgijęs ir Lietuvoje, ir svetur. Šiandien kuratoriumi „Cell Project Space“ Londone, kur pristatomi tarptautiniu mastu kylantys ir istoriškai mažiau įvertinti kūrėjai, dirbantis menininkas yra kuravęs „Rupert“ meno, rezidencijų ir edukacijos centre Vilniuje, parodas MO muziejuje, Šiuolaikinio meno centre ir kt.

Už savo magistro darbą „Nepaklusnūs kūnai: nesavalaikis menas Baltijos šalyse sovietmečiu“ jis buvo apdovanotas Oksfordo meno žurnalo premija. Kaip vizituojantis dėstytojas, A. Narkevičius nuolat bendradarbiauja su Goldsmiths koledžu, Londono universiteto koledžu ir Karališkuoju menų koledžu.

Rugsėjo 12–lapkričio 23 d. vyksianti bienalė atvers duris įvairiems meno reiškiniams ir žanrams – nesvarbu, ar jie įprastai laikomi šiuolaikiniu menu, ar ne. Jubiliejinis festivalis kels esminį klausimą: jei globalus bienalės formatas neatitinka šiuolaikinės realybės poreikių, kokį meninį pavidalą galėtų įgyti prieštaringa dabartis, parodoje, kuri nebando nei jos pataisyti, nei nuo jos bėgti?

Tęsdama savo nomadišką tradiciją bienalė pirmą kartą vyks istorinėje „Stumbro“ gamykloje, Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpiu Pelėdų kalne pastatytoje laikinojoje M. K. Čiurlionio dailės galerijoje, kur dabar įsikūręs Kauno kolegijos Menų fakultetas, ir Kauno menininkų namuose.

Didžiausias šiuolaikinio meno festivalis Lietuvoje skatins Lietuvos ir užsienio menininkus įsiklausyti į bienalės temą ir unikalų parodų erdvių kontekstą.

Pasak Kauno bienalės direktorės Neringos Kulik, Kauno bienalė visuomet buvo platforma, kurioje tyrinėjami sudėtingi mūsų laikmečio klausimai, eksperimentuojama ir laužomos nusistovėjusios normos.

Kauno bienalę lydės papildomos parodos: Kauno miesto muziejuje rotušėje ir galerijoje „Meno parkas“ bus pristatyti Lietuvos ir Italijos menininkų kūriniai. Lietuvių darbai, sukurti bendradarbiaujant su Liono  skaitmeninio meno bienale ir „Chroniques“ (Prancūzija) Lietuvos sezono Prancūzijoje metu, Lietuvoje bus pristatyti pirmą kartą.

Toliau stiprinant Kauno bienalės tarptautines partnerystes, 2025–2026 m. bendradarbiaujant su „Biennale Gherdëina“ (Italija) Lietuvoje bus vykdomi meniniai ir kultūriniai mainai tarp šalių ir Lietuvoje bus pristatyti italų kūrėjų darbai.