Į Kauno parodų erdves vėl sugrįžo mistinio menininko Dogu Bankovo kūryba. Šįkart šio tariamai mirusio kūrėjo darbas – koliažų paroda "Romeo gali būti druskos kruopelė, o Džuljeta – žemėlapis".

Kitokia meilės istorija

Pasakojimas, kurį 1930-aisiais užrašė ispanų poetas, dramaturgas Fredericas Garcia Lorca, neatitiko tuometės visuomenės socialinių normų ir buvo atmesta kaip pernelyg lakios kūrėjo vaizduotės vaisius. Tik prabėgus 40 metų po kūrėjo nužudymo drama "Publika" ("El Publico") buvo galiausiai išspausdinta Londone.

Kodėl tiek dešimtmečių laukta? Romantiška istorija apie skausmingą dviejų jaunuolių meilę, kurią gražiausiais, švelniausiais žodžiais aprašė Williamas Shakespeare'as, žinoma visiems, bet F.G.Lorca į lyrišką istoriją pažvelgė visiškai kitaip: pagrindiniais dramos veikėjais tapo 30-metis vyras (Romeo) ir 15-metis berniūkštis (Džuljeta). Besivystantys dviprasmiški santykiai ispano kūrinyje buvo nelauktas smūgis kaukėmis prisidengusiai visuomenei.

Netgi šiuolaikinėje, modernioje visuomenėje, kone kiekviename žingsnyje deklaruojančioje toleranciją, homoseksualai susiduria su priešiškumu. Kodėl? Pilkoji dauguma neapkenčia KITOKIŲ (ir visai nesvarbu, kuo tas kitoniškumas pasireiškia). Murkdytis vienodai mąstančiųjų masėje yra gerai, o ginti savo nuomonę, interesus ir įsitikinimus – blogai. Užmiršti žmogiškumą, pakantumą, empatiją – būti stipriam, o apsaugoti, padėti silpnesniam, stengtis jį suprasti, palaikyti, galiausiai išklausyti yra lyg pasirašyti sau nuosprendį – būti atstumtu silpnavaliu. Kur ta tolerancija? Matyt, bus kažkur pasimetusi.

M.Žilinsko dailės galerijos erdvėje KITOKIE yra laukiami. Paslaptingasis menininkas Dogu Bankovas kviečia į koliažų parodą "Romeo gali būti druskos kruopelė, o Džuljeta – žemėlapis", kurtų pagal F.G.Lorcos dramą "Publika".

Kaip teigiama parodos anotacijoje, "į menininko koliažus nereikėtų žiūrėti kaip į tradicines iliustracijas. Daugeliu atvejų D.Bankovo darbai yra paremti F.G.Lorcos simbolių interpretacijomis, ir, pridėdamas dalelę savęs, menininkas keičia bei perkuria originalą".

Jaudinanti nežinomybė

Trijose galerijos erdvėse – daugybė kūrinių. Kiekvienas unikalus, bet išlaikantis bendrą estetinę giją su kitais. Žiūrėjimas į koliažus primena tyrėjo darbą: kiekviename kūrinyje slypinčios detalės ne tik kuria neišjudinamą visumą (neretai aplanko mintis, kad menininko sudėliota kompozicija gyvuoja jau daugybę dešimtmečių, kad viskas, ką regi akis, turi būti tik taip ir ne kitaip), bet ir skatina žiūrovą smulkiose detalėse ieškoti simbolinių prasmių, jungiančių kūrinių siužetus su dramos ištraukomis, kabančiomis šalia kiekvieno kūrinio.

Senos nespalvotos fotografijos (galbūt iš asmeninio dailininko archyvo), žurnalų iškarpos, medžiagų skiautės, siūlai, sagos, įvairūs blizgučiai, nėriniai, skambaliukai, vielos, smulkūs kauliukai (greičiausiai itin mažo, parazituojančio gyvūno), ryškiai raudonos pirštinės, Taro korta, simbolizuojanti mirtį, – tai tik dalis D.Bankovo koliažų detalių.
Kam tie daiktai priklausė? Gal buvo rasti senoje palėpėje, tarp voratinklių ir dulkių? Atsitiktinai pastebėti skersgatviuose ar aptikti artimųjų, draugų, pažįstamų stalčiuose? Ši nežinomybė jaudina.

Kelionė pasąmonės klodais

Kiekviename menininko kūrinyje mainosi ne tik personažai, bet ir nuotaikos, simboliai. Siurrealistiški sapnų, vizijų fragmentai atgyja mažosiose scenografijose, žiūrovą nusivesdami į gilesnius pasąmonės klodus, kad čia rastųsi pasakojimai, paremti regimais vaizdais.

Galybė kūrinių, interpretuojančių F.G.Lorcos dramos "Publika" eilutes, įvaizdina jas, sukurdami naują kūrinio variaciją, keliančią žiūrovui nuostabą menininko atida detalėms, vaizdo perteikimu skirtingomis medžiagomis ir jautriu paveikslo erdvės pajautimu.

Neperkrauti koliažai, kuriuose kiekvienas elementas sukuria vaizdą atskiram F.G.Lorcos žodžiui dramoje, o visuma atveria sluoksnius interpretacijų, kilusių D.Bankovui pasineriant į "Publikos" skaitymą, išlaiko sutelktą žiūrovo žvilgsnį iki pat ekspozicijos pabaigos.

Mįslingasis, kaip teigiama, bulgarų, menininkas D.Bankovas, nors ir prieš 45 metus iškeliavęs anapilin ieškoti įkvėpimo ir naujų inspiracijų kūrybai, vis nustebina kauniečius naujomis, įspūdingomis kūrinių kolekcijomis ir neišsenkančia vaizduote, leidžiančia žiūrovui drauge pasinerti į beribes erdves, sutikti kitokių personažų bei pasiklausyti jų išskirtinių istorijų.

Pasaulis kupinas griovėjų, veidą dengiančių kaskart vis kitomis kaukėmis, nukreipiančiomis dėmesį nuo veiksmų, kuriuos atlieka. Pasaulis kupinas ir kuriančiųjų – sugebančių matyti ir girdėti.

Kas? Koliažų paroda "Romeo gali būti druskos kruopelė, o Džuljeta – žemėlapis".
Kur? M.Žilinsko dailės galerijoje.
Kada? Veikia iki birželio 7 d.