Perdažo senus namus

Lietuvos skautijos broliai ir sesės šią savaitę pradėjo pasiraitoję rankoves, su teptukais ir dažų kibirėliais rankose. Toks esą yra kasdienis skautų tikslas – daryti gera ir po savęs palikti ryškių pėdsakų. Kaip kažkada sakė skautų judėjimo pradininkas Robertas Badenas-Powellis: palikite šį pasaulį truputį geresnį, negu radote.

„Dabar, kai kalbame, būrelis skautų iš Lietuvos kartu su trimis broliais ir sesėmis iš Prancūzijos jau pradėjo dažyti senolės Audronės namą Tauragės rajone, – nors darbai tik įsibėgėjo, Lietuvos skautijos Komunikacijos skyriaus koordinatorė Rytė Aleksandravičiūtė nekantravo išvysti galutinį vaizdą. – Priklausomai nuo namo dydžio ir jo būklės, skautai užtrunka iki kelių dienų. Šį, kiek žinau, planuojama dažyti apie tris dienas.“

Tokia iniciatyva, anot R. Aleksandravičiūtės, nėra vienadienis gerumo blyksnis – projektas „Nuspalvink Lietuvą“, kurio metu skautai iš įvairiausių Lietuvos kampelių susirenka dažyti senolių ar sunkiai gyvenančių žmonių namus, organizuojamas jau aštuntus metus.

Įgyvendinant projektą dažomus namus išrinkti padeda „Carito“ organizacijos darbuotojai.

„Nuspalvink Lietuvą“ – skautų įgyvendinamas projektas. Pagrindinis visų mūsų tikslas yra kurti geresnį pasaulį ir, manau, šis projektas yra puikus to įprasminimas. Džiaugiuosi, kad galime nors vieno žmogaus gyvenimą padaryti spalvingesnį. Mažais ar dideliais žingsniais keliaujame geresnio pasaulio link“, – apie ilgametę tradiciją pasakojo Lietuvos skautijos vyriausioji skautininkė Gabrielė Kučytė.

Lepina pyragais ir kava

Pirmaisiais metais projektas startavo vieno namo dažymu Vilniuje. Netrukus geri darbai apėmė visą Lietuvą, naujam gyvenimui prikeldami vis daugiau namų. Šiemet skautai darbuosis ne tik Tauragėje, bet ir Telšiuose, Ukmergėje, Panevėžyje. Rugsėjį skautai planuoja perdažyti vieną namą Kaune.

„Įgyvendinant projektą dažomus namus išrinkti padeda „Carito“ organizacijos darbuotojai. Jie geriau žino, kas neturi pinigų tokiems darbams, o kam tiesiog sveikata nebeleidžia atnaujinti bespalves sienas“, – kalbėjo R. Aleksandravičiūtė.

Išgirdę, kad skautai nemokamai pasiryžę pagražinti jų namelius, senoliai labai nustemba, paskui susigraudina. Dažnam sunku patikėti, kad už sienų perdažymą nereikės iš savo kišenės traukti nė cento. Kai sulaukia geradarių savo kieme, negaili gero žodžio ir, žinoma, vaišių. Ant stalų keliauja balandėliai, pyragai su obuoliais, ledai ir kava.

„Kai sulauki tiek šilumos, atsiranda dar daugiau motyvacijos. Užtai kai mūsų paklausia apie savanorystę, atsakome, kad kaskart padėdami žmonėms gauname tiek daug, kad jokiais pinigais neįmanoma išmatuoti“, – kalbėjo Lietuvos skautijos Komunikacijos skyriaus koordinatorė.

Prisijungė ir prancūzai

Dėl atgalinio ryšio ir pilnatvės jausmo, kuris kaskart užlieja skautų širdis, projekto populiarumas kasmet auga, o talkininkai, nudažę vieną namą, klausia, kada galės stoti prie naujo. Skautų neatbaido iššūkiai, kurių pažeria seni pastatai. Broliams ir sesėms tenka ne tik gramdyti senus dažus, bet ir pakeisti supuvusias lentas, jas nugruntuoti.

„Stengiamės, kad būtų rotacija, nes norinčių išties labai daug“, – R. Aleksandravičiūtė džiaugėsi, kad projektas įtraukė ne tik Lietuvos skautus, bet ir jaunimą iš Prancūzijos. Svečiai tikino, kad ši iniciatyva jiems yra galimybė ne tik realiai prisiliesti prie kitos šalies gyvenimo, susirasti naujų darbų, bet ir papildyti gerų darbų maišelį.

„Džiaugiamės, kad šiame projekte prasmę mato ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje veikiantys skautai. Ruošti įgyvendinti projektą ir bendrauti su prancūzais dėl jų atvykimo pradėjome dar kovo mėnesį. Praleidome daug laiko derindami detales, bet kai yra noras – yra ir kelias, ir tiek mes, tiek prancūzai matome didžiulę šio projekto prasmę“, – apie bendradarbiavimą su Prancūzijos skautais kalbėjo Užsienio ryšių skyriaus koordinatorė Elzė Urbietytė.