Daugiausia – 3 660 – Kauno rajone yra labai mažų, iki 4 darbuotojų turinčių įmonių, ir mažų, 5–9 darbuotojus turinčių įmonių – 547. Tačiau registruotos penkios įmonės su 500–999 darbuotojais ir dvi, kuriose jų skaičius viršija tūkstantį.

Sveikindamas susirinkusius, Kauno rajono meras Valerijus Makūnas džiaugėsi, kad atlyginimų vidurkis Kauno rajone – ketvirtas pagal dydį Lietuvoje (1 910,9 euro bruto, 1 191,1 euro neto) ir atsilieka tik nuo Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos.

„Labai džiaugiuosi ir didžiuojuosi, nes būtent jūs kuriate šio krašto gerovę: steigiate darbo vietas net ir nuo miesto nutolusiose vietovėse, priartinate prekes ir paslaugas prie čia gyvenančių žmonių, tvarumą remiančiais sprendimais saugote aplinką ir, net patys patirdami sunkumų, remiate mūsų seniūnijas, bendruomenes. Jūsų dėka darbą turi beveik 60 tūkstančių Kauno rajono gyventojų“, – susirinkusiems kalbėjo Kauno rajono meras V. Makūnas.

Kauno rajono savivaldybė, pabrėžianti verslo svarbą, teikia įvairių mokesčių lengvatų, paremia Smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo fondo lėšomis, plėtoja infrastruktūrą verslo zonose, greitai parengia naujai besikuriančių įmonių dokumentus.

Pagerbimas: Kauno rajono meras V. Makūnas (kairėje) ir administracijos direktorius Šarūnas Šukevičius (dešinėje) sveikino „Tamro Lietuva“ vadovą Š. Pranukevičių: „Tamro“ pelnė nominaciją „Už indėlį į biudžetą“. / Organizatorių nuotr.

Socialiai atsakingi

Socialiai atsakingas verslas praturtina visuomenę – šį teiginį puikiai iliustruoja Garliavoje veikianti bendrovė „Patikima linija“, vadovaujama Rimanto Blažulionio. Įmonė ne vienus metus Garliavos seniūnijai finansiškai padeda organizuojant šventes, pernai savo lėšomis Garliavos apylinkių seniūnijoje išasfaltavo Vasario 16-osios gatvę, Lietuvos čempionių titulą iškovojusioms „Cascados-HC Garliavos SM“ rankininkėms sudarė sąlygas siekti aukštesnių rezultatų – žaisti Europos taurėje: tapo pagrindine komandos rėmėja, be to, parėmė Garliavos futbolininkus.

Jūsų dėka darbą turi beveik 60 tūkstančių Kauno rajono gyventojų.

Nominacija „Socialiai atsakingas verslas“ atiteko „Patikimai linijai“ – šiuo metu vienai didžiausių Europoje autovežių priekabų gamintojų, per dieną pagaminančiai bent po vieną autovežį, bet socialiai atsakingos yra ir kitas nominacijas pelniusios įmonės.

Tarp jų – ir bendrovė „Širmulis“, apdovanota už pagalbą seniūnijai. Pasak Raudondvario seniūnės Daivos Bulotienės, įmonės direktorių Raimondą Širmulį galima vadinti tikru savo krašto patriotu – jis čia augo, gyvena ir vysto savo verslą, visuomet ištiesia seniūnijai pagalbos ranką, remia finansiškai, prisideda prie renginių bendruomenei organizavimo, puošia seniūniją per Kalėdas.

Prieš 27 metus veiklą nuo prekybos aliejumi pradėjusi bendrovė šiandien maisto pramonei – kepykloms, restoranams, kavinėms, kulinarijos ir konditerijos įmonėms, mėsinėms – gali pasiūlyti per šimtą rūšių įvairių žaliavų: ne tik daugelį pagrindinių produktų, tokių kaip aliejus, margarinas, miltai, kiaušiniai, bet ir konditerinių kremų, džemų, glaistų, džiovintų vaisių ir kt.

Mastas: pasak „Urban HUB“ vadovo G. Muliuolio (viduryje), įgyvendinus visą projektą, prekybos ir verslo mieste įsikurs per 100 nuomininkų, bus sukurta 600 darbo. / Organizatorių nuotr.

27-uosius veiklos metus skaičiuoja ir Raudondvario seniūnijos bendrovė „Žaliasis servisas“, vadovaujama Laimutės Rybakovienės. Nominaciją už bendruomeniškumą pelniusi įmonė kuria žaliąsias erdves, tvarko aplinką, užsiima statybomis. Vienas iš naujausių įmonės darbų – Kačerginės kraštovaizdžio takas, sulaukęs gausybės teigiamų įvertinimų ne tik iš mėgstančių gamtą ir keliauti pėsčiomis. Ne mažiau dėmesio, netgi tarptautinio, sulaukė ir Čekiškėje įrengta greituminių modelių trasa.

Sakoma, kad savame krašte pranašu nebūsi, bet nemažai aplinkos puoselėjimo darbų „Žaliasis servisas“ nuveikė ir Raudondvaryje: atkūrė grafo Tiškevičiaus senovinių rožių veislių rožyną, prisidėjo tvarkant Raudondvario dvaro sodybos aplinką. „Žaliasis servisas“ remia Raudondvario seniūnijos renginius, dalyvauja bendruomenės veiklose.

Saldūs verslai

Šeimos verslo nominacija atiteko mažajai bendrijai „Šeimos desertinė“. Jos įkūrėjas Karolis Steponavičius neslėpė, kad viskas prasidėjo nuo bendraįkūrėjos Rūtos ir jos mamos mėgėjiškos gamybos namų sąlygomis. Šiandien „Šeimos desertinė“ – jauki kavinukė-parduotuvėlė Ringaudų seniūnijoje, siūlanti kokybišką ir kruopščiai parengtą konditerijos gaminių ir tortų asortimentą.

„Gaminame tik iš aukščiausios rūšies produktų, taip, lyg šie gaminiai būtų skirti mūsų pačių šeimos šventei. Gaminiai yra rankų darbo, puoselėjame tiek jų vaizdą, tiek skonį. Į gaminius nededame papildomų konservantų ir kitų maisto priedų, kurie prailgintų jų galiojimo laiką“, – pasakojo desertinės įkūrėjai.

Trauka: E. Linauskienės įkurtame „Farmland parke“ pernai vos per vieną mėnesį pabuvojo per 10 tūkst. lankytojų. / Organizatorių nuotr.

Dar vienam saldžiosios produkcijos gamintojui – bendrovei „Meškėnas“ – įteiktas apdovanojimas už išskirtinę kokybę. Už skonius ir kokybę Tarptautinio skonio ir kokybės institutas kasmet rengiamame konkurse „Superior Taste Award“ tris kartus apdovanojo šią Neveronių seniūnijoje veikiančią įmonę, gaminančią išskirtinį šokoladą. Tai leido padidinti eksportą – pasaulio šalių žemėlapyje neveroniškiai įsmeigė dar daugiau vėliavėlių.

„Meškėnas“ gamina net 99 proc. šokoladą, kuriame nėra cukraus (toks šokoladas tinka diabetu sergantiems žmonėms), taip pat – veganišką šokoladą. Puikų produktų skonį lemia ne tik išskirtiniai receptai, bet ir itin kokybiški ingredientai. Gamindamas šokoladą, „Meškėnas“ naudoja rūšines kakavos pupeles iš Dramblio Kaulo Kranto, Ganos ir Ekvadoro, meistrų atrinktą kakavos sviestą ir cukrų.

Vido Šaparnio vadovaujamoje įmonėje dirba 31 darbuotojas: didžioji jų dalis yra iš Neveronių seniūnijos ir aplinkinių vietovių.

Komanda: R. ir K. Steponavičiai sėkmingai įveikė kelią nuo mėgėjiškos gamybos iki „Šeimos desertinės“. / Organizatorių nuotr.

Prioritetas – tvarumas

„Medžio fabrikas Nida“ direktorius Giedrius Matiukas pabrėžė, kad bendrovei labai svarbus tvarumas ir aukšti standartai. Piliuonoje (Taurakiemio seniūnija) kuriami mediniai nameliai keliauja į Europą, Ameriką, Australiją. Siekdama tausoti gamtą, įmonė statosi saulės elektrinę, daugelį kenksmingų gamybos atliekų utilizuoja, o likusias biomedžiagas parduoda granulių gamybai.

Per metus „Medžio fabrikas Nida“ pagamina 1,5 tūkst. medinių namelių, šiuo metu plečia gamybos pajėgumus, kuria naujas darbo vietas ir planuoja per metus pagaminti 6 tūkst. medinių namelių. Komisijos sprendimu, bendrovei atiteko nominacija „Už darbo vietų kūrimą atokiose vietovėse“.

Nominacija „Už aplinką tausojančius sprendimus“ skirta Babtų seniūnijoje įsikūrusiai bendrovei „Dojus Agro“ – naujos ir naudotos žemės ūkio, miško, komunalinės technikos ir atsarginių dalių pardavėjai, teikiančiai ir serviso paslaugas.

Pasak Justinos Dailidaitės-Vildžiūnienės, „Dojus“ įmonių grupės rinkodaros vadovės, vystomos ir kitos sritys – tiksliosios žemdirbystės ir dirvožemio tyrimų paslaugos, neseniai įmonė pradėjo teikti naują – saulės elektrinių įrengimo – paslaugą.

Ne mažiau plataus profilio klientus – pramonės gamybos įmones, kelininkus, statybininkus, ūkininkus ir kitus – aptarnauja Domeikavos seniūnijos bendrovė „Hidraulinės sistemos”, prekiaujanti hidraulikos-pneumatikos įranga ir hidraulikos komponentais, atliekanti remonto ir priežiūros paslaugas, teikianti gamybinius sprendimus.

Už stabilų įmonės augimą apdovanotos 26 metus veikiančios įmonės direktorius Giedrius Gadliauskas teigė, kad, norint išlaikyti stiprias pozicijas hidraulikos srityje, privaloma ne tik tobulai atlikti savo darbą, bet ir gerbti klientus, turėti lyderiaujančių partnerių palaikymą ir džiaugėsi, kad pavyksta plėsti klientų ratą.

Trys nominacijos – į Karmėlavą

Akivaizdu, kad pastebėtų ir už 2023 m. veiklą įvertintų įmonių geografija Kauno rajone įvairi, bet daugiausia nominacijų – net trys – iškeliavo į Karmėlavos seniūniją.

Už verslo plėtrą apdovanota „Urban HUB“ Karmėlavos seniūnijoje pernai birželį pradėjo statyti vieną didžiausių Baltijos regione daugiau kaip 70 tūkst. kv. m ploto prekybos ir verslo miestą „Urban Hub“, kainuosiantį per 100 mln. eurų.

Pasak „Urban HUB“ vadovo Giedriaus Muliuolio, šiuo metu 12,5 ha sklype šalia kelio Vilnius–Kaunas jau įpusėjusios keturių 22 tūkst. kv. m pastatų statybos, jie duris atvers jau šių metų vasarą. Įgyvendinus visą projektą, prekybos ir verslo mieste įsikurs per 100 nuomininkų, bus sukurta 600 darbo vietų. „Tikimės, kad projektas bus naujas traukos centras Kauno rajone, kuris leis ne tik sėkmingai įsikurti verslams, bet ir žmonėms apsipirkti ir maloniai leisi laiką“, – sakė G. Muliuolis.

Nominaciją „Už indėlį į biudžetą“ pelniusios bendrovės „Tamro“ pardavimų pajamos 2023 m. siekė beveik 230 mln. eurų. Bendrovė veikia jau per 30 metų, tiekia medicinos ir grožio prekes į visas Lietuvos vaistines ir gydymo įstaigas, jai priklauso „Benu“ vaistinių tinklas.

Pernai pavasarį Karmėlavos seniūnijoje, Kauno laisvojoje zonoje, atidarytas naujas „Tamro“ logistikos centras ne tik prasiplėtė erdvėmis, bet ir praturtėjo šiuolaikinėmis technologijomis, tapo efektyvesnis, patogesnis. Čia dirba beveik 200 darbuotojų, nemažai – iš Kauno rajono. „Tamro Lietuva“ vadovas Šarūnas Pranukevičius tvirtino, kad naujoms įmonės patalpoms buvo keliami ne tik aukščiausi patogumo, infrastruktūros, lokacijos, bet ir žalumo lūkesčiai. Pastatas yra A++ energetinio efektyvumo, ateityje pats pasigamins energijos – ant pastato stogo bus sumontuota 500 kW saulės jėgainė.

Staigmena: direktorius V. Šaparnis ir komercijos direktorė Jūratė Kirdeikienė netrukus sužinos: bendrovei „Meškėnas“ skirta nominacija už išskirtinę kokybę. / Organizatorių nuotr.

Trečioji į Karmėlavos seniūniją iškeliavusi nominacija – už turizmo skatinimą – skirta mažajai bendrijai „Farmland parkas“. Jo įkūrėja Eglė Linauskienė neslėpė idėją parsivežusi iš Kanados, o ryžtą imtis tokios veiklos sustiprino tai, kad šeima augina vaikus.

Ketvirtus metus veikiantis parkas pernai sugebėjo sužavėti visą Lietuvą ir vos per vieną mėnesį sutraukė per 10 tūkst. lankytojų. Nors parkas veikia šiltuoju metų sezonu ir organizuoja įvairius renginius vaikams, daugiausiai dėmesio jis sulaukia niūriuoju metu laiku – spalio mėnesį. Tikriausiai tai – vienas pirmųjų Helovyno parkų Lietuvoje, tačiau jo tikslas – ne gąsdinti, o kviesti šeimas su vaikais smagiai praleisti laiką. Parke galima pasigrožėti pačių savininkų užaugintais moliūgais, pasivaikščioti kukurūzų labirintu, pasivaišinti raganos kavinukėje, pasišildyti prie didžiulio laužo, o drąsiausiems – pasivaikščioti siaubo miške ir kambariuose. „Mums svarbu, kad čia gerai jaustųsi visa šeima, todėl, kol suaugusieji eina ten, kur mažiesiems netinka, vaikus tuo metu prižiūri parke dirbantys mūsų animatoriai“, – pasakojo E. Linauskienė.

Sukurta Kauno rajone 2023

Verslininkų pagerbimo vakare Raudondvaryje paskelbti ir devintąjį kartą Kauno rajono savivaldybės ir Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų surengto konkurso „Sukurta Kauno rajone 2023“ nugalėtojai.

Konkurse dalyvavo 16 Kauno rajone veikiančių ir išskirtinius produktus gaminančių įmonių, kurios pateikė 24 paraiškas.

Labai mažų įmonių grupėje laimėjo bendrovė „CLM cosmetics“ už CELEMI SUPREME REPAIR atstatomąją plaukų kaukę ir rankų kremą INFUSION OF SOFTNESS.

Mažų įmonių grupėje nugalėtoja tapo bendrovė „Mureka“ už Lentvario dvaro bokšto restauraciją, o vidutinių ir stambių įmonių grupėje – „Marex boats“ už pagamintą laivą „Marex 440“.

Konkurso organizatoriai specialųjį prizą įteikė žemės ūkio bendrovei „Juodoniai“ už ledų gamybą iš savo ūkyje užaugintų produktų, tėvų sukurto verslo išlaikymą, tęstinumą, plėtrą, veiklų inovatyvumą.

„Kauno rajonas – viena sparčiausiai augančių savivaldybių, čia kuriasi nauji ir socialiai atsakingi verslai, o kartu su jais kuriamos naujos darbo vietos. Čia veikiančiose inovatyviose įmonėse dirba ambicingi, tikslų siekiantys žmonės, gimsta produktai, kurie prisideda prie žmonių gerovės ir daro gerą įtaką ne tik vietos gyventojams, bet ir aplinkai“, – sveikindamas verslininkų pagerbimo vakaro dalyvius kalbėjo Kauno pramonės, prekybos ir amatų rūmų prezidentas Zigmantas Dargevičius.