Neįgali 80 metų kaunietė Jadvyga Valeulina sunkiai tramdė ašaras: "Aš noriu tik padėkoti dviem auksiniams berniukams, kurie man nebuvo abejingi."

Penktadienį, apie 9 val., kraujotakos ligomis serganti, silpnaregė ir labai sunkiai, tik pasiremdama lazda galinti vaikščioti Šilainių gyventoja J.Valeulina iš Baltijos g. ėjo iki pašto Naujakurių g.

"Staiga aptemo akyse ir nugriuvau. Nuo šaligatvio nusiridenau į gatvę, – pasakojo ji. – Netoliese sustojo gražus automobilis. Iš jo man padėti iššoko du jauni berniukai. Nežinau, kiek jiems metų – gal 25, gal 30? Gražūs, gražiai apsirengę. Drebėjau kaip drebulė. Oras buvo bjaurus, įkritau į balą, nuo manęs varvėjo kaip iš kibiro. Tačiau jiems nebuvo gaila savo automobilio ir savo laiko. Jie surado, nuvalė ir žemėn nukritusius mano akinius."

Geraširdžiai nepažįstamieji Jadvygą nuvežė iki pašto ir laukė, kol ji pasiims svarbų laišką iš "Sodros".

"Prašiau, kad mane užleistų be eilės, nes manęs laukia berniukai, tačiau jaunos moterys bambėjo ir neužleido, – atsiduso J.Valeulina. – Tačiau nepažįstamieji kantriai manęs laukė."

Po to geradariai pirmą kartą sutiktą močiutę nuvežė iki pat namo, kuriame ji gyvena, durų, suspaudė laiptinės spynos kodą ir perspėjo, kad jei blogai pasijus, ji būtinai iškviestų Greitąją medicinos pagalbą.

"Iš susijaudinimo nepaklausiau jų vardų, nepakviečiau arbatos, – namie apsiverkusi močiutė nuoširdžiai dėkojo jauniems vyrams. – Nenoriu, kad mano dukra sužinotų, nekviečiau greitosios, nes žentas plaučių uždegimu sunkiai serga, guli ligoninėje, o ji man griežtai uždraudė vienai vaikščioti. Tačiau berniukams noriu pasakyti ačiū. Jie tikrai auksiniai berniukai."