Iki birželio 30-osios čia turėjo būti baigti įgyvendinti Zapyškio bažnyčios tvarkymo ir Senojo miesto teritorijos atgaivinimo projektai.

Projekto vadovė Rūta Černiauskienė BNS teigė, kad bažnyčios prieigų tvarkymas baigtas, kaip ir planuota, nors Kauno paveldosaugininkai tvirtina kol kas oficialaus pranešimo apie tai dar nėra gavę.

„Dėl darbų pateikimo mes tikrai nesame gavę prašymo dalyvauti tokioje komisijoje. Jei projektas būtų įvykdytas, jis būtų teikiamas priėmimui, čia europiniai pinigai, o mes turime dalyvauti darbų priėmimo procedūroje“, – BNS sakė Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus vyr. valstybinė inspektorė Asta Naureckaitė.

Praėjusių metų rudenį Zapyškio bažnyčios aplinkos tvarkymo projektas sulaukė aštrios kritikos  dėl betonu išklotos aikštės, kontrastuojančios su gotikine bažnyčia ir panemunės kraštovaizdžiu. Anksčiau šalia gotikinės Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios žaliavo žolė.

Praėjusių metų rudenį Zapyškio bažnyčios aplinkos tvarkymo projektas sulaukė aštrios kritikos  dėl betonu išklotos aikštės, kontrastuojančios su gotikine bažnyčia ir panemunės kraštovaizdžiu.

Praėjusių metų gruodį Kultūros paveldo departamentas teigė, jog pavasarį projektas bus koreguojamas, kad būtų sumažintas kontrastas tarp aikštės dangos ir aplinkos.

Projekto vadovės R. Černiauskienės teigimu, nuo 2019 metų lapkričio pakeistas aikštės dangos paviršius – vietoj betono yra „šukuotas betonas“, jis suskaidytas natūraliais granito akmenimis.

Aikštės pakraštyje pastatytas sendintų rankų darbo plytų maždaug 200 metrų ilgio suolelis, einantis lygiagrečiai Nemuno.

„Atsirado ir dviračių takas iki bažnyčios, žmonės gali persikelti laivais nuo Kulautuvos ir į ją“, – sakė R. Černiauskienė.

Anot jos, šioje vietoje dar planuojama sodinti rūtas, jos aikštę papuoš po šventės.

„Kadangi reikia užsodinti 30 kvadratinių metrų šių augalų ir nepavyko gauti tokio didelio kiekio, šiuo metu jos yra daiginamos. Želdiniai bus rangovų dovana Kauno rajono žmonėms“, – BNS sakė Kauno rajono savivaldybės mero padėjėja Vilija Žukaitytė.

Raudonų plytų suolelis pastatytas lygiagrečiai išbetonuotos aikštės ir papuoštas baltiškais ženklais.

„Tai yra duoklė praeičiai. Pagalvojome, kad paliksime tokią mažą užuominą – tie ženklai plytose labai smulkūs, ne kiekvienas juos pastebės. Vienas iš jų – lapinas, Sapiegų ženklas, kadangi Zapyškis yra įkurtas būtent kilmingos Sapiegų giminės, jie finansavo ir bažnyčios statymą“, – BNS pasakojo projekto autorius architektas Gintaras Prikockis.

Architekto teigimu, suolelis yra visos aikštės visumos dalis, ne atskiras elementas.

Anot projekto, šalia bažnyčios išklotas betonas rodo vietą, kur pagal 1937 metų planą buvo turgaus aikštė.

Kauno architekto Audrio Karaliaus teigimu, toks sprendinys „nesueina su profesine logika, klausa ir architekto sąžine“.

„Ten nebuvo grįsta turgaus aikštė. Ten buvo tvoromis neaptverta vieta miestelio viduryje, kitaip tariant, ištrypta arklių ir žmonių lauko turgavietė. Kai tą dalyką mes užbetonuojame 50 cm storio luitu, gauname švelniai tariant karikatūrą, tai visiškas nonsensas. Ten, kur reikėjo pinceto ir juvelyriškų pirštų, buvo panaudotas kūjis ir betonmaišė. Tai, kas iki rekonstrukcijos buvo tiesiog pieva, buvo tobula erdvė“, – BNS sakė jis.

XVI amžiuje statyta Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia yra vienas reikšmingiausių gotikinės architektūros paminklų Lietuvoje. Ji saugoma valstybės.

Taip pat saugoma ir daugiau nei septynių hektarų erdvė aplink bažnyčią – Zapyškio senojo miesto vieta.