Daugiau apie tai pasakojo kultūros ministras Simonas Kairys.  

– Pirmiausia, reikėtų pradėti nuo to, kad kalbame apie vietą. Dar galime net nekalbėti apie prezidentą A. Brazauską, bet kalbame apie vietą, Kauno Istorinės Prezidentūros kiemelį, kuris turi labai aiškią, išpildytą viziją. Kalbant apie prezidentus, kurie tarpukariu būtent tame pastate rezidavo, dirbo, kūrė Lietuvą. Būtent visas tas kiemelis tam yra ir dedikuotas. Kitas dalykas, be abejo, yra paveldo momentas. Jeigu pasakoma, kad bus toks ir toks paminklas, ten ir ten, be diskusijos, be kažkokių pamąstymų, pirmiausia, nematau jokio varianto, kad toks paminklas galėtų atsirasti vietoje, kuri yra pabaigta, viskas ten yra išpildyta.

Nematau prasmės maišyti skirtingas epochas, skirtingus istorinius krūvius, apie ką kalba būtent ta vieta. Man atrodo, kad tai visiškai netinkama vieta. Pirmiausia, kalbame ne apie kažkokią vietą, kuri, tarkime, yra miesto žinioje. Tai yra Kultūros ministerijai priklausanti įstaiga ir mano nuomonė, manau, aiškiau nei aiški. Tegul savivaldybė toliau rutulioja, ar jie nori to paminklo, kurioje vietoje ir panašiai.

– Jūs sakote, kad A. Brazauskas neturi nieko bendro su tarpukariu, todėl toje vietoje, už kurią esate atsakingas jūs ir jūsų ministerija, A. Brazausko paminklo nebus. Jeigu Visvaldas Matijošaitis nori statyti A. Brazauskui paminklą kažkur kitur Kaune, tebūnie. Ar teisingai jus suprantu? 

– Tada atveriame kitą diskusijos klausimą. Kita vieta – savivaldybės pasirinkimas. Kai kalbame apie istorinį įamžinimą, vienus ar kitus meninius sprendimus, toks įspūdis, kad yra žinoma, koks paminklas, kur turėtų būti. Matant, kiek paskutiniu metu pastatoma paminklų, viešumas, skaidrumas, pačio proceso atvirumas yra labai svarbu. Kitas dalykas – argumentai. Negalima kažkam užsinorėjus imti ir visus rimtais veidais priversti rimtai diskutuoti, reikėtų irgi rasti pakankamai aiškių argumentų. Tai, ką girdžiu viešoje erdvėje, kad prezidentas lankėsi Kaune, sodelyje, bendravo su žmonėmis, tai yra kiekvieno prezidento pareiga ir netgi toks darbo būdas. Kitas dalykas, negalima teigti, kad atminimo ženklų prezidentui A. Brazauskui nėra. Yra ir tame pačiame Kaune, pavyzdžiui, Kauno technologijos universitetas, kaip prezidento A. Brazausko Alma Mater, irgi viešoje vietoje, visiems atviroje bibliotekoje, įamžinę, įprasminę A. Brazausko atminimą.

Mano nuomone, savivaldybė tegul pradeda diskusiją, bendrauja su visuomene, iš esmės yra jų reikalas.

Tų atminties ženklų yra ir kituose miestuose – ir mokyklos pavadintos jo vardu, parkai ir panašiai. Mano nuomone, savivaldybė tegul pradeda diskusiją, bendrauja su visuomene, iš esmės yra jų reikalas. Galiu tik išsakyti nuomonę, matymą, kitus dalykus. Pavyzdžiui, man atrodo, svarbus faktas, kad Kaunas yra ne tik su savo tarpukario architektūra įrašytas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Be to, Kaunas yra UNESCO kūrybiškų miestų pasauliniame tinkle būtent kaip dizaino miestas. Man norėtųsi, kad kai kalbame apie Kauną, jį matytume kaip modernų, pažangų, į ateitį orientuotą miestą, ką būtent tarpukaris ir simbolizuoja, apie ką ta visa idėja yra būtent Istorinės prezidentūros kiemelyje. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kodėl V. Matijošaitis dabar kalba apie, galima sakyti, socdemų patriarcho A. Brazausko paminklą Kaune? 

– Čia, matyt, yra jo versijos. Manau, kad Socialdemokratų partija irgi, kiek teko matyti vietos skyriaus reakcijas, mąsto pakankamai aiškiai ir blaiviai. Kalba apie tuos pačius dalykus, kad reikalinga diskusija ir kiti dalykai. Manau, kad būtų labai keista pritempinėti Kauno mero iniciatyvas konkrečiai prie Socialdemokratų partijos. Manau, kad būtų grubokas ir primityvus žingsnis. Manau, kad Socialdemokratų partija turi savo kryptį. Man atrodo, kad jeigu kažkas ir nori tokių ryšių ar sąsajų, nelabai pataikyta į tikslą. 

Manau, kad būtų labai keista pritempinėti Kauno mero iniciatyvas konkrečiai prie Socialdemokratų partijos.

– Jeigu V. Matijošaitis laikysis to, ką yra užsibrėžęs, vieną dieną gali iškilti skulptūra Kaune. Ar čia yra kažkokios teisinės, fizinės procedūros? Kaip jūs galite neleisti to padaryti? 

– Kauno miesto savivaldybėje nebėra tokio darinio kaip Atminties ir įamžinimo komisija. Buvusi „Kauno akcentų“ programa, per kurią būtent ir finansuojami tokie paminklai, irgi nebeturi jokio ekspertinio vertinimo. Matant visa tai, kaip mums sekasi su paminklų statymu, kaip dažnai įžeidžiame kūrėjus, menininkus, kurie būna lyg suvedžioti, dalyvauja konkursuose, o po to kažkas nepavyksta. Turėjome visokių pavyzdžių ir su paminklu Antanui Smetonai Vilniuje, kuris po to atsidūrė Palangoje. Aš privalau matyti situaciją. Niekas nedraudžia man kalbėti apie dalykus ir sakyti savo nuomonę. Grįžtant prie esmės, kalbame apie labai konkrečią įstaigą, muziejų, jo teritoriją ir labai aiškų, istorinį ir kultūrinį akcentą kieme.