Pereiti į pagrindinį turinį

Dėl duobių vairuotojams išmokamos tūkstantinės kompensacijos: prireikė ir 5 tūkst. eurų

2023-01-27 03:00

Per tamsą ir balas kai kurias duobes gatvėse sunku pastebėti, todėl daug vairuotojų patiria nemenkų nuostolių. Vis daugiau nukentėjusiųjų kreipiasi dėl žalos atlyginimo.

Padariniai: prakirstos padangos – dažniausia, bet ne vienintelė žala, įlėkus į duobę. Padariniai: prakirstos padangos – dažniausia, bet ne vienintelė žala, įlėkus į duobę. Padariniai: prakirstos padangos – dažniausia, bet ne vienintelė žala, įlėkus į duobę.

Sumos nemažėja

„Lietuvos draudimas“ pernai Kauno mieste užfiksavo 224 įvykius, kai dėl duobių gatvėse buvo vairuotojams padaryta žala. Anot bendrovės Žalų departamento direktoriaus Artūro Juodeikio, bendra išmokėta suma – 131 tūkst. eurų.

Didžiausia suma vienam asmeniui siekė 4 237 eurus. Vidutinė išmoka už nuostolius įvažiavus į duobę pernai Kauno mieste buvo 585 eurai. Pernai iš Kauno miesto savivaldybės ši bendrovė išsireikalavo 3 079 eurus.

Užpernai dėl duobių patirtos žalos kreipėsi perpus mažiau klientų – 142. Jiems išmokėti beveik 77 tūkst. eurų.

Draudimo bendrovės „Gjensidige“ atstovai „Kauno dienai“ nurodė, kad 2021–2022 m. atlygino apie 53 tūkst. eurų kauniečiams, kurių automobiliai buvo apgadinti įvažiavus į duobę. Iš viso per dvejus metus Kaune ši bendrovė sulaukė 115 tokių pranešimų.

Didžiausią sumą bendrovė vienam Kauno vairuotojui išmokėjo užpernai gruodį, kai lyjant, nepastebėjęs duobės, apgadino padangas, ratlankius ir pakabą. Kompensacija siekė 3,5 tūkst. eurų.

„Tokie įvykiai labai priklauso nuo oro sąlygų ir paros meto, pavyzdžiui, tamsiu metu ir dar lyjant sunku įvertinti kelio dangą, pastebėti duobes ir laiku jų išvengti. Tokių įvykių padaugėja pavasarį, kai, šylant orui, atsiranda daug naujų kelio defektų“, – pastebėjo bendrovės „Gjensidige“ Transporto draudimo žalų skyriaus vadovas Agnius Gučius.

Žala kasko klientams atlyginama ir tuo atveju, jei policijos pareigūnai nustato, kad vairuotojas turėjo galimybę išvengti kliūties. „Jei bus nustatyta, kad automobilis duobėje apgadintas dėl vairuotojo neapdairumo, išmoka vis tiek bus išmokėta, tik atskaičius sutartyje numatytą išskaitos sumą“, – teigė A. Gučius.

Per dvejus metus į Kauno miesto savivaldybę, kaip kelio savininkę, bendrovė kreipėsi penkis kartus dėl bendros daugiau negu 6 tūkst. eurų sumos.

Pasitaikė ir toks atvejis, kai M. Daukšos gatvėje buvo pramuštas automobilio BMW dugnas ir išsiskleidė oro pagalvės.

Prireikė ir 5 tūkst. eurų

Bendrovės BTA Transporto žalų reguliavimo skyriaus vadovas Andrius Gasparavičius „Kauno dienai“ teigė, kad pernai užfiksavo automobilių žalų, kurias sukėlė duobės kelyje, skaičiaus augimą.

„Jį lėmė itin nepalankūs ir stiprūs oro temperatūros svyravimai. Pats patiriamos žalos dydis taip pat auga – jį lemia tiek infliacija, kuri augina visų patiriamų žalų kainą, tiek atsinaujinantis automobilių parkas Lietuvoje. Jei anksčiau žmonės būdavo linkę sugadintą padangą pakeisti neaiškios kokybės ar naudota, dabar retas kuris taip elgiasi“ – pastebėjo BTA atstovas.

Anot A. Gasparavičiaus, dažniausiai įvažiavus į duobę pažeidžiama automobilio padanga arba ratlankis, retesniais atvejais – sugadinama pakabos dalis. Tokios žalos dydis, įvardijo pašnekovas, svyruoja nuo 80 iki 5 tūkst. eurų.

„Kalbant apie tendencijas miestuose, situacija Kauno gatvėse tikrai gerėja, duobių jose mažiau, tad ir pats Kaunas nebeišsiskiria tokių žalų atvejų skaičiumi“, – apibendrino BTA atstovas.

Ne tik padangos

Jam pritarė ir draudimo bendrovės „If“ Transporto žalų grupės vadovė Guoda Jasaitė. „Pastaruosius dvejus metus įvykių dėl duobių Kauno gatvėse smarkiai sumažėjo, palyginti su ankstesniu laikotarpiu. Tam įtakos turi remontuojamos gatvės, dėmesys po žiemos“, – komentavo G. Jasaitė.

Anot jos, bendrovė „If“ pernai Kauno gatvėse užregistravo kelias dešimtis eismo įvykių, kurie buvo susiję su duobėmis. Pandemijos metais, kai automobilių srautai gatvėse buvo sumažėję, tokio tipo įvykių užfiksavo dar mažiau.

„Laimei, žmonės nenukentėjo, tačiau, važiuojant dideliu greičiu, duobėtas kelias gali ne tik pridaryti žalos automobilio detalėms, bet ir sutrikdyti žmogaus sveikatą. Todėl reikėtų neskubėti keliuose, pasirinkti saugų greitį, pamačius balą lygiame kelyje, įvertinti, ar ten nėra paslėptos duobės, prilėtinti greitį“, – atkreipė dėmesį G. Jasaitė ir pridūrė, kad pernai didžiausia išmoka siekė 3 tūkst. eurų, kai buvo apgadinta prabangaus automobilio padanga, ratlankis ir bamperis.

Kreipiasi ir į savivaldybę

Dėl patirtos žalos galima kreiptis į draudimo bendrovę, jeigu esate apsidraudę, arba į savivaldybę, kuriai priklauso duobėta gatvė.

Kauno savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis „Kauno dienai“ nurodė, kad pernai į Kauno miesto savivaldybę dėl žalos, padarytos automobiliui, kai dėl gatvės nelygumų, duobių buvo pradurta padanga, sulankstytas ratlankis, kreipėsi 71 asmuo.

22-iems iš jų žala buvo visiškai arba iš dalies atlyginta – išmokėtas 6 391 euras. Didžiausia suma vienam transporto priemonės savininkui – 1 118 eurų.

A. Pakalniškis gatvės antirekordininkės neišskyrė, tačiau akcentavo, kad iš viso mieste yra apie 1,5 tūkst. gatvių, todėl natūralu, kad visų vienu metu sutvarkyti fiziškai neįmanoma.

„Ypač duobių padaugėja sparčiai keičiantis oro sąlygoms, net ir žiemą, kai per savaitę oro temperatūra iš minusinės tampa pliusine. Bendradarbiaudami su pareigingais vairuotojais, sparčiai šaliname avarines duobes. Tačiau nuo įvažiavimo į duobes gali apsaugoti ir budrumas prie automobilio vairo“, – pastebėjo A. Pakalniškis.

Užpernai kreipėsi 49 žmonės. Tuomet kompensacijoms išmokėtas 2 881 euras.

Tendencijos: A. Juodeikis skaičiavo, kad pernai dvigubai daugiau žmonių kreipėsi dėl žalos, padarytos kelio duobių, atlyginimo nei užpernai. „Lietuvos draudimo“ nuotr.

Pavojingiausios gatvės

Praėjusiais metais Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas gavo 325 pranešimus, kai Kauno mieste transporto priemonės vairuotojas važiuojamojoje kelio dalyje įvažiavo į duobę ir apgadino savo automobilį.

„Visais 325 atvejais žala padaryta tik transporto priemonei. Vairuotojai ir keleiviai nenukentėjo“, – teigė policijos atstovai.

Daugiausia tokių pranešimų sulaukta dėl įvykių Vakariniame aplinkkelyje, Savanorių prospekte, B. Brazdžionio, Linkuvos, H. ir O. Minkovskių gatvėse.

„Lietuvos draudimo“ sudarytame dešimtuke pagal atvejus dėl duobių karaliauja Milikonių kalnas (8), Raudondvario plentas (6), Jonavos gatvė ir Rokai (po 5), Vandžiogalos plentas, Baltų prospektas, Ateities plentas, Savanorių prospektas (po 4).

Pareigūnų turimais duomenimis, daugiausia užfiksuotais atvejais buvo prakirsta viena ar dvi automobilio padangos. Taip pat pasitaikė pavienių atvejų, kai buvo apgadintas automobilio ratlankis ar pamesta variklio apsauga.

„Pasitaikė ir toks atvejis, kai M. Daukšos gatvėje buvo pramuštas automobilio BMW dugnas ir išsiskleidė oro pagalvės. Ateities plente transporto priemonei neišvengus duobės buvo ne tik prakirstos abi kairės pusės padangos, bet ir galimai apgadintas variklis, nes iškart po įvykio automobilis neužsivedė. Šiame plente tą pačią dieną užfiksuoti šeši panašūs įvykiai, kai buvo apgadintos transporto priemonės“, – pateikė pavyzdžių Kauno policijos atstovai.

Dažnai apie kelyje atsiradusias duobes informuoja pilietiški Kauno miesto gyventojai.

Įvykiai registruojami policijoje, nes vėliau vairuotojai dėl žalos atlyginimo kreipiasi į savo draudimo bendrovę arba savivaldybę.

Padariniai: prakirstos padangos – dažniausia, bet ne vienintelė žala, įlėkus į duobę. Skaitytojo nuotr.

Kokios klaidos?

Draudimo bendrovės „If“ atstovė akcentavo, kad ne visi vairuotojai, patyrę tokį įvykį, kviečia policiją, tačiau, siekiant kompensacijos, būtina, kad pareigūnai užfiksuotų duobės vietą, matmenis ir aplinkybes.

„Gavus policijos pažymą, kad vairuotojas yra nekaltas dėl šio įvykio, galima kreiptis į kelią administruojančią įmonę ar savivaldybę. Jei vairuotojas turi kasko draudimą, žalos reguliavimo procesas bus paprastesnis. Draudimo bendrovė, nustačiusi žalos dydį, klientui išmoka draudimo išmoką. Tačiau kviesti policiją rekomenduojame visais atvejais – nesvarbu, ar turite kasko draudimą, ar jo neturite“, – teigė G. Jasaitė.

Pašnekovės turimais duomenimis, pastaraisiais metais bendrovė nagrinėjo kelis atvejus, kai dėl žalos atlyginimo buvo pateikta pretenzija savivaldybei. „Kol kas nė viena iš jų nepatenkinta“, – nurodė G. Jasaitė.

A. Juodeikis taip pat būtinai pataria kviesti pareigūnus, įvykio vietą nufotografuoti patiems ir įsitikinti, kad nuotraukose matyti ir pati duobė, ir sugadintas automobilis, ir aišku, kurioje gatvėje įvyko įvykis, užfiksuoti duobės vietą, dydį, nupiešti įvykio schemą.

Kauno miesto savivaldybės atstovai, atsakydami į klausimą, kokios žmonių, nukentėjusių dėl kelio nelygumų, duobių, dažniausios klaidos, užkertančios kelią gauti žalos atlyginimą, teigė, kad būna nepateikiami privalomi žalą įrodantys dokumentai.


Komentaras

Rimgaudas Bernotas, draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų regresų grupės vadovas, teisininkas:

Patyrus žalą dėl kelyje esančios kliūties, reikėtų tiksliai ir aiškiai užfiksuoti aplinkybes, konkrečią vietą, objektą, dėl kurio automobilis apgadintas. Tai geriausia padaryti iškvietus policiją, kuri oficialiai užfiksuos eismo įvykį. Labai svarbu nubraižyti eismo įvykio schemą, kur su visais matavimais būtų užfiksuotos aplinkybės, matomi automobilio apgadinimai. Aplinkybių fiksavimu verta pasirūpinti ir pačiam vairuotojui. Nufotografuokite aplinką, apgadintą automobilį, kliūtį, kuri apgadino automobilį kelyje.

Atlikus šiuos veiksmus, dėl žalos atlyginimo galite kreiptis į savivaldybę, kurios teritorijoje yra gatvė ar kelias, jeigu neturite kasko draudimo. Patartina tai padaryti raštu. Savivaldybė pati gali apskaičiuoti žalą arba, jeigu su savivaldybės apskaičiuota žala nesutinkate, galite kreiptis į ekspertus, kurie atliks skaičiavimus ir patikslins žalą. Tokius skaičiavimus galite atlikti ir prieš kreipdamiesi į savivaldybę. Tuomet kreipsitės su konkrečiu turtiniu reikalavimu dėl žalos atlyginimo.

Savivaldybei vengiant įgyvendinti prievolę, turite teisę kreiptis į teismą.

Reikėtų paminėti, kad kelio valdytojas ne visais atvejais atsakingas už visą jūsų patirtą žalą. Tam tikrais atvejais dalis kaltės ar visa kaltė tenka ir pačiam automobilio savininkui. Pagal teismų praktiką, reikia atsižvelgti į įvykio aplinkybes. Pavyzdžiui, dieną, esant geram matomumui, patyrus žalą dėl nepažymėtos kelio duobės atsakomybė tenka tiek vairuotojui, tiek kelio valdytojui.

Daroma prielaida, kad vairuotojas turi būti atidus, pasirinkti saugų greitį ir spėti sustoti ar aplenkti esančią kliūtį. Tokiu atveju kelio valdytojo atsakomybė pripažįstama iš dalies, vadinasi, kelio valdytojas turi atlyginti, pavyzdžiui, tik pusę žalos. Tačiau, esant blogam matomumui, pavyzdžiui, naktį lyjant įvažiavus į nepažymėtą duobę, kelio valdytojui tenka visiška atsakomybė, nes dėl objektyvių priežasčių, net ir važiuodamas saugiu greičiu ir imdamasis papildomų priemonių, pamatyti duobės ir išvengti žalos vairuotojas negali.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų