Svarsčių kilnojimo varžybose už savo mokyklą pradėjęs dalyvauti Akademijos Ugnės Karvelis gimnazijos moksleivis greitai pasiekė aukštumų - jis pasaulio jaunių svarsčio rovimo rekordininkas, Europos suaugusių svarsčių kilnojimo čempionato estafetės rungties čempionas, Europos jaunių svarsčių kilnojimo prizininkas. Vaikinas taip pat ne kartą Baltijos valstybių ir Lietuvos svarsčių kilnojimo čempionu.

Apie savo sportinį kelią, svarsčių kilnojimo sporto šaką, laimėjimus, mokslus, kasdienybę ir laisvalaikį M. Čepulis papasakojo TV laidai „Lietuvos mokyklų žaidynės“.

– Kokios sporto šakos buvo tau pirmos? Kaip atsidūrei svarsčių kilnojime?

– Pirmoji buvo dziudo. Dar darželyje pradėjau sportuoti. Dar ir pradinėse klasėse sportavau. Paskui atsirado krepšinis. Prieš svarsčius paskutinis buvo futbolas. Tiesą sakant, viską bandžiau. Viską sportavau, nes žinojau, kad man sportas yra svarbus ir noriu juo užsiimti. 8 klasėje atėjo treneris Paulius Visockas ir sako – turi duomenis, gera pečių linija, ateik – pabandysi. Atėjau, pabandžiau ir tie žingsniai buvo dideli.

– Kuo tave žavi svarsčių kilnojimo sporto šaka?

– Šiame sporte yra labai didelis darbas su savimi. Jis tikrai nėra lengvas, kai reikia 10 minučių stovėti ir kelti. Monotonijos yra, bet kažkaip išsiugdai. Visada turi kovoti prieš save. Kai atstovi 6-8 minutes atrodo, kad viskas – dugnas, nebegali daugiau kelti. Bet reikia nugalėti save. Tuomet paskutinę minutę jau viskas prasimuša. Eina viskas kaip per sviestą. Geriausi sportininkai tie, kurie daugiausiai pasiekia, nes atstovi iki galo.

– Kaip tavo šeimos nariai reaguoja į tai, kad užsiiminėji būtent šia sporto šaka?

– Jie visuomet skatina, ačiū mano tėvams už palaikymą. Kai buvo dziudo – skatino sportuoti dziudo. Dabar, kai yra svarsčiai, – skatina juos kilnoti. Kol man tai teikia džiaugsmo – jiems taip pat teikia gerai.

– Nuo kokių pratimų pradeda svarsčių kilnotojai? Kokie fiziniai duomenys reikalingi?

– Mano pradžia buvo nuo 8 kilogramų svarsčio. Tiesiog pradėjau – paėmiau ir treneris pradėjo aiškinti, kaip reikia daryti. Viskas prasideda nuo technikos. Vien su didele raumenų mase tikrai nepridarysi šimtų iškėlimų, dėl to labai reikia ištvermės. Svarbu, kad sportininkas būtų ištvermingas, kad būtų stiprios kojos, nugara ir pečiai.

– Ką esi iškovojęs?

– Šešerius metus jau esame Lietuvos mokyklų čempionai. Lietuvoje ketverius metus iš eilės esu čempionas. Praėjusiais metais su kitais Lietuvos sportininkais suaugusiųjų Europos čempionate, estafetės rungtyje, tapome čempionais. Taip pat Europos jaunių (U-18) čempionate Garliavoje iškovojau antrą vietą. 2017 metais Europos čempionate iškovojau antrą vietą.

– Kuris laimėjimas tau – įsimintiniausias?

– Pasaulio rekordas. 2016 metais tarp manęs ir baltarusio vyko labai atkakli kova dėl trečios vietos. Po stūmimo rungties padarėme vienodą iškėlimų skaičių. Visa kova persikėlė į rovimą. Mane komanda, treneris labai užmotyvavo, sakė: „Eik, padaryk tai, ką gali geriausio“. Padariau. Pasirodo, tuo pačiu pagerinau pasaulio rekordą – 248 rovimai su 16 svarsčiu. Prieš tai buvo rekordas 244.

– Kaip pats save motyvuoji?

– Eiti į treniruotes motyvuoja mano komanda, nes nesinori jų apleisti. Su jais buvo tiek daug smagių atsiminimų, tiek daug laimėjimų, tai taip pat motyvuoja. Juodas darbas niekada nebuvo dalykas, kurio visi siektų. Visi nori laimėjimų. Tai pagrindinis dalykas, kuris motyvuoja.

– Ar ką nors duoda pralaimėjimai?

– Jie taip pat motyvuoja, nes galvoji – to nepadariau, ten galėjau geriau. Galvoji viskas – atiduosiu 150 proc. savęs, padarysiu dar geriau, kad pasiekčiau tą skaičių, kurį aš noriu.

– Kuo įdomios ir naudingos Lietuvos mokyklų žaidynės?

– Šios žaidynės – labai gera vieta susitikti naujus žmones, kurie paskui tampa draugais. Čia nėra per didelio spaudimo. Tai nėra Lietuvos ar Europos čempionatai, kur jau galva kaista, kad būtinai reikia pasiekti gerą rezultatą. Čia yra noras pasiekti rezultatą, bet visai kita atmosfera. Viskas daug paprasčiau. Kai dalyvauji vien tarp bendraamžių, vieni su kitais vis tiek pakalba, pasidalina savo patirtimi. Taip gimsta naujos draugystės. Lauki kitų mokyklų žaidynių, kad vėl juos susitiktum.

– Kas svarbiau – talentas ar juodas darbas?

– Juodas darbas duoda daugiau, tačiau talentą turi nuolat ugdyti.

– Ką tau davė sportas?

– Viską (šypsosi), jei galima taip pasakyti. Aš sporte subrendau. Aš visa širdimi ir visa siela pasinėręs į sportą. Sportas išmokė disciplinos – turi kiekvieną treniruotę nuoširdžiai dirbti, kad galėtum pasiekti norimų rezultatų.