Audite ir ekspertizėje dalyvauja tik būstai, kurie buvo atnaujinti pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą, o po jų renovacijos yra praėję ne mažiau kaip dveji ir ne daugiau kaip penkeri metai.
Šiemet vykdyto audito metu buvo ištirti daugiabučiai pastatai iš Anykščių, Jonavos, Ignalinos ir Baisiogalos, kuriuose esančių butų skaičius svyravo nuo 6 iki 60, būstų statybos metai – nuo 1969 m. iki 1990 m. Visų namų energinio naudingumo klasės po atnaujinimo buvo C.
„Šis auditas yra itin svarbus kokybės kontrolės etapas, nes, praėjus tam tikram laikui po renovacijos pabaigos, yra įvertinami pastato faktiniai energinio efektyvumo duomenys, įgyvendintų priemonių būklė“, – sako BETA direktorius Valius Serbenta.
Vėdinimo užtikrinimas – kertinis renovacijos elementas
Audito metu ekspertai didelį dėmesį skyrė oro kokybės tyrimams – itin svarbiam renovacijos aspektui. Remiantis tarptautinių organizacijų rekomendacijomis, buvo nustatyta maksimali ribinė CO2 vertė, galinti būti patalpoje – 1 000 ppm (angl. ppm – parts per milion, liet. – dalys iš milijono), t. y. riba, nuo kurios pradedamas jausti mieguistumas, galvos svaigulys, oro kokybę galima laikyti prasta.
„Rezultatai parodė, kad maždaug 60 proc. atvejų, kai buvo matuojamas CO2 kiekis renovuotuose daugiabučiuose, anglies dioksido koncentracijos kiekis pateko į numatytą diapazoną, bylojantį, kad oro kokybė yra gera. Visgi apie 40 proc. atvejų ši riba buvo viršyta“, – teigia daugiabučių auditą atlikusios pastatų energetikos konsultacijų bendrovės Pastatų energetikos skyriaus vadovas Gediminas Šilanskas.
Taip pat vykdant auditą nustatyta, kad didžiausi šilumos nuostoliai po renovacijos patiriami dėl pastato vėdinimo (infiltracija, natūralus ir mechaninis vėdinimas). Palyginti su viso pastato šilumos nuostoliais, jie sudarė vidutiniškai 41 proc.
„Neatnaujintuose būstuose vėdinimo nuostoliai sudaro 15–25 proc. visų pastato šilumos nuostolių. Pastatą renovavus, iki tol patirti nuostoliai per nesandarias sienas, stogą ir langus sumažėja, todėl vėdinimo nuostoliai padidėja. Dėl to rekomenduojama įsirengti mechaninio vėdinimo įrenginius su šilumogrąža“, – teigia G. Šilanskas.
Efektyviausias būdas turėti oro bute – rekuperatoriai
Kambarių oro kokybę daugiabučiuose gali padėti užtikrinti tinkamas vėdinimas, o audito išvadose numatoma, kad kaip pagrindinė priemonė turėtų būti svarstomas rekuperacinės sistemos įrengimas.
„Ji padeda kontroliuoti šviežią orą bute. Įdiegus tokią priemonę daugiabučiuose yra kontroliuojamas tinkamai filtruoto išorės oro tiekimas į vidų – tai yra ypač svarbu šaltuoju sezono metu, kai išorės oro kokybė būna gerokai prastesnė nei vidaus. Be to, įsidiegus šią sistemą, yra taupoma šiluminė energija, į namus įsileidžiama mažiau užteršto oro, sumažėja aplinkos triukšmas“, – sako G. Šilanskas.
Skatina šiltinti vidinę balkono sieną
Energinio audito taip pat buvo vykdomi apšiltinimo tyrimai, itin daug dėmesio skirta vidinei balkono sienai apšiltinti. Ekspertų teigimu, tai daryti būtina dėl kelių priežasčių.
„Prastai vėdinant patalpas, bute išauga santykinė drėgmė, ant šalčiausių paviršių susidaro ilginis šiluminis tiltelis, dažniausiai – tarp neapšiltintos balkono sienos ir išorinės sienos sandūros, šią vietą mėgsta pelėsis, rizikuojame, kad jis čia atsiras. Be to, šiluminiai tilteliai lemia didesnius šilumos nuostolius. Tad nors pagal esamus reikalavimus šiltinti vidinės balkono sienos neprivalu, žvelgiant iš praktinės pusės, gyventojai turėtų rimtai pagalvoti apie tai“, – teigia G. Šilanskas.
![Straipsnis užsakytas](/themes/custom/dienalt-custom-theme/build/assets/images/dmn-pr-kd.png)
Naujausi komentarai