Pereiti į pagrindinį turinį

Gelbėjimosi planas: vien už įvažiavimą į Kauno centrą – po du eurus

2019-09-26 09:43

Kitą savaitę bus viešai aptariamas Kauno miesto darnaus judumo planas ir gautos pastabos. Plane numatyta apmokestinti įvažiavimą į miesto centrą.

Gelbėjimosi planas: vien už įvažiavimą į Kauno centrą – po du eurus
Gelbėjimosi planas: vien už įvažiavimą į Kauno centrą – po du eurus / Architektų biuro "G.Natkevičius ir partneriai" vizualizacija

Darnaus judumo plane, su kuriuo galima susipažinti internete, iš pradžių pateikiama 2018 metų situacija, po to  – 2030 metų scenarijus, jeigu nebus imtasi esminių pokyčių situacijai gerinti.

Kaip pagrindinės būtinosios priemonės įvardintos viešojo transporto, turinčio užtikrinti kuo patogesnę ir greitesnę kelionę nuo durų iki durų, svarba, susisiekimo bemotoriu transportu saugumo ir patogumo būtinybė, o taip pat tinkamas judumo valdymas, tai yra priemonių, mažinančių neigiamą automobilių eismo daromą įtaką miesto aplinkai.

Kaip viena svarbių dedamųjų į geresnę situaciją nurodomas projektas „Zona be CO2“.

„Ši zona turėtų atsirasti iki 2030 metų, įrengiant automatines eismo ribojimo priemones. Projektas įgyvendinamas taikant dviejų tipų priemones, skirtas mažinti kelionės automobiliu į centrą patrauklumą: stovėjimo vietų skaičiaus mažinimas, suteikiant prioritetą statyti aplinkai draugiškas priemones ir dviejų eurų CO2 mokestis pagrindiniuose įvažiavimuose į miesto centrinę dalį“, –nurodo plano kūrėjai: „ROM Transportation Engineering Ltd.“, bendrovė „Civitta“, VGTU Teritorijų planavimo institutas ir MB „Pupa–strateginė urbanistika“.

„Apmokestinimo tikslas – kad Senamiestyje sumažėtų automobilių ir atrastų daugiau vietos žmonėms. Eismas nėra uždraudžiamas, o stengiamasi neturėti tranzitinio eismo, kad kuo mažiau transporto jį pravažiuotų“, – portalui kauno.diena.lt aiškino vienas prie plano besidarbavusių urbanistų – Tadas Jonauskis.

Žmogus, turėdamas reikalų Senamiestyje, ir jame pasistatęs automobilį ir dabar moka už  parkavimą. „Kaip ten paskui bus, ar kažkiek valandų Senamiestyje jis bus nemokamas, ar ne, to nedetalizuojame. Dabar atvažiavęs į Senamiestį sumoki už parkavimą, bet kiaurai važiuojantys per Senamiestį neapmokestinami, arba tie, kurie parkuojasi nelegaliai. Mintis yra tokia, kad kontrolė turėtų būti jau prieš įvažiuojant į centrą ir tokiu būdu atgręžti erdves žmonėms“, – sakė T. Jonauskis.

Jis pridūrė, kad siūloma vėliau plėsti CO2 zoną, į ją įtraukiant ir apmokestinant įvažiavimą ir į Naujamiestį.

Anot urbanisto, įvažiavimo apmokestinimas yra viena efektyviausių srautų valdymo priemonių, pasiteisinusi pasaulyje. Tą įrodė ne vienas įvažiavimą į centrą apmokestinęs užsienio miestas.

Tačiau, ar to nuspręs imtis ir Kaunas, urbanistas negalėjo pasakyti. Planui ir atskiroms jame siūlomoms priemonėms pritarti turi planą rengti užsakiusios Kauno miesto savivaldybės atstovai, taryba.

T. Jonauskis akcentavo, kad labai svarbu prieš apmokestinant kurias zonas, įgyvendinti kitus svarbius siūlymus, pavyzdžiui, patobulinant susisiekimą viešuoju ir bemotoriu transportu.

Priduriama, kad mokesčio dydis rekomenduojamas atsižvelgiant į vidutinį valandinį darbo užmokestį, kurį gauna automobilio savininkas Lietuvoje. Manoma, kad sumokėjimui įvažiuojant į zoną bus sugaištama po 3 minutes.

Apmokestinimo tikslas – kad Senamiestyje sumažėtų automobilių ir atrastų daugiau vietos žmonėms.

Skaičiuojama, kad vien dėl šio mokesčio reikšmingai sumažėtų automobilių srautas į miesto centrinę dalį – maždaug 4 tūkst. automobilių. Be to, jei būtų renkama du eurų CO2 rinkliava, 5,5 tūkst. į miesto centrinę dalį atvykstančių automobilių per rytinio piko valandą atneštų 11 tūkst. eurų kasryt. Pajamos per dieną galėtų siekti 132 tūkst. eurų, per metus – 40 milijonų eurų.

Sumažėjus automobilių srautai centre, kelionės nukryptų ir spūstys padidėtų ant M. K. Čiurlionio tilto, Česlovo Radzinausko tilto ir Varnių tilto.

„Šiek tiek pailgėtų automobilių nuvažiuojami atstumai dėl alternatyvių, ilgesnių maršrutų pasirinkimo, tačiau sumažėtų oro ir triukšmo tarša miesto centrinėje dalyje“, – konstatuoja plano rengėjai.

Tokiu atveju labai praverstų naujasis dar tik brėžiniuose egzistuojantis Kėdainių tiltas per Nemuną tarp Aleksoto ir Vilijampolės bei Šilainių. Viliamasi, kad trijų juostų abejomis kryptimis tiltas padės dar labiau sumažinti eismą centrinėje miesto dalyje.

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras portalui kauno.diena.lt teigė, kad šiuo metu srautai į miesto centrą valdomi apmokestinant parkavimą šioje miesto dalyje.

Anot jo, net jeigu ir būtų nuspręsta ateityje apmokestinti įvažiavimą į miesto centrą, gyventojams toks mokestis tikrai nebus taikomas.

Savivaldybės atstovas akcentavo, kad šiuo metu dar nenuspręsta, kurie Darnaus judumo plane sudėti siūlymai bus planuojami įgyvendinti bei kaip jie galėtų būti įgyvendinti.

„Darnaus judumo planas yra tik gairės. Dar nėra sukurta ir patvirtinta konkretaus modelio“, – teigė P. Keras. 

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų