Lietuvos zooologijos sode kovo mėnesį buvo švenčiami šį mėnesį gimusių gyvūnų gimtadieniai, kurių metu jiems buvo organizuojamos įvairios pramogos. Tai, pasak sodo darbuotojų, daroma ne vien dėl atrakcijos, bet ir gyvūnų gerovei užtikrinti.

Neabejotina nauda 

Gyvūnų užimtumo taikymas yra paplitęs Europos didžiausiuose zoologijos soduose ir akvariumuose, ne išimtis ir Kaune įsikūręs Lietuvos zoologijos sodas. Žinduolių skyriaus vedėja Angelė Grebliauskienė pasakojo, kad įvairi veikla gyvūnams Kauno zoologijos sode nuolat organizuojama nuo 2013 m. pavasario.

„Pradėjome nuo parodomųjų šėrimų, kaip pramogą lankytojams. Pastebėjome, kad ši praktika duoda teigiamą naudą sodo gyvūnams, ypač beždžionėms. Tarp šių gyvūnų sumažėjo agresyvi elgsena, nebeliko tokios stiprios hierarchijos, dėl kurios stipresni gyvūnai atiminėdavo iš jauniklių maistą, nuolat pešdavosi. Gyvūnai tapo žymiai linksmesni, noriai įsitraukia į žaidimus“, – apie neįprastą metodą pasakojo skyriaus vedėja.

Veterinarijos gydytojo Beno Noreikio teigimu, būdai užimti gyvūnus būna įvairūs: suteikiant įvairių daiktų, kurie galėtų būti apčiuopiami letenomis, kojomis, ragais, burna, snapu. Tai skatina gyvūną tyrinėti objektą ar net su juo žaisti, suteikia galimybę bendrauti su kitais gyvūnais. Pasak veterinarijos gydytojo, be veiklos gyvūnai gali net susirgti.

„Jei aplinka nelaisvėje gyvūnui nesuteikia šių specifinių poreikių, gali pablogėti jų fizinė bei protinė sveikata, išsivystyti nenormalus elgesys, ligos ir net ankstyva mirtis. Užimtumas būtinas visiems nelaisvėje laikomiems gyvūnams, nesvarbu, ar jie laikomi zoologijos sode, ar namuose, pavyzdžiui, šuo ar katė“, – mintimis dalinosi specialistas.

Medus ant kankorėžių

Zoologijos sodo darbuotojams tenka pasukti galvą nuolat taikant vis įvairias programas. Skirtingoms gyvūnų rūšims būtina vis kitokia veikla.

„Pavyzdžiui, beždžionės – labai smalsios ir protingos, jos kaip maži vaikai, negali nuolat taikyti tų pačių užsiėmimų, kadangi jie paprasčiausiai joms pabosta. Viena įdomiausių naujausių veiklų – medaus tepimas ant kankorėžių, kurie slepiami dėžėse. Tokiu būdu beždžionės gauna ir galvosūkį, ir skanėstą, turi mąstyti, kaip geriau pasiimti maistą, kaip jį nusiimti nuo kankorėžių. Taip pat slepiame maistą medžių kamienuose, statinėse su užsukamais dangčiais. Pastebėjome, kad gyvūnus veikla suartina, jie padeda vienas kitam, stiprėja bendrumo jausmas“, – apie pakitusią gyvūnų elgseną pasakojo Lietuvos zoologijos sodo žinduolių skyriaus vedėja A. Grebliauskienė.

Skirtingiems gyvūnams taikomi skirtingi užsiėmimai. Neužmiršti net paukščiai ar ropliai. Lietuvos zoologijos sodo Šaltakraujų gyvūnų skyriaus vedėja Alma Pikūnienė teigė, kad ir šiems gyvūnams būtinas pastovus užimtumas.

„Ropliai, kaip ir kiti gyvūnai, reaguoja į garsus, spalvas, faktūrų skirtumus. Tačiau jų reakcijos paprastai reikia laukti kiek ilgiau nei šiltakraujų gyvūnų. Ropliai atsargiau elgiasi su nežinomais daiktais. Be to, renkant užimtumo priemones, reikia atsižvelgti į gyvūno biologiją. Pitonai, smaugliai, gyvatės beveik nemato spalvų, todėl jiems bus tas pats, kokį kamuolį įdėsime – žalios ar rudos spalvos. Tačiau į kvapus jie reaguos daug aktyviau“, – pasakojo A. Pikūnienė.

„Paukščiams lesalą dažniausiai slepiame, nes daugumos rūšių regėjimas yra labai geras, ypatingai tuo pasižymi plėšrieji paukščiai: grifai, ereliai, vanagai, – sakė Zoologijos sodo paukščių skyriaus zoologė Rasa Mikuličienė. – Smalsioms ir protingoms papūgoms būtina kurti lesyklas, kurios drauge būtų ir galvosūkiai, su daug sukamų, nukabinamų, ardomų detalių ir ryškių spalvų. Tam, kad pasiektų mėgstamus riešutus ar vaisius, papūgos turi pasistengti. Ne viena priemonė skirta ardymui, kramtymui, kad natūraliai diltų snapas, būtų patenkinta instinktyvi elgsena, kuri susijusi su ieškojimu, maisto atvėrimu, lizdo statyba. To nauda akivaizdi – sode laikomos žaliasparnės aros, prieš metus gavusios veiklos, netrukus pradėjo dėti kiaušinius, išaugino jauniklį. Paukščiai tapo žvalesni, guvesni, pastabesni.

Daug emocijų

Visą kovo mėnesį lankytojai zoologijos sode galėjo stebėti įdomias atrakcijas, kurios buvo organizuojamos gyvūnams užimti ir simboliškai paminėti jų gimtadienius.

„Zoologijos sodo poniui, vardu Rugė, kovo 25 d. sukako vieneri metukai. Šia proga ne tik darėme specialius šieno kamuolius su paslėptu maistu, bet ir leidome gyvūnui žaisti su specialiu kamuoliu, – kalbėjo Kanopinių žinduolių skyriaus zoologė Gerda Janeliūnaitė. – Labai svarbu gyvūnus užimti nuo mažų dienų, kadangi jaunikliai yra gerokai imlesni, geriau formuojasi jų psichika. Tokiu būdu gyvūnai nenuobodžiauja, visuomet turi veiklos, kuri artima natūraliam jų elgesiui gamtoje“.

Lietuvos zoologijos sodo edukologė Erika Bašinskaitė pabrėžė tokios gyvūno elgsenos stebėjimo naudą lankytojui.

„Zoologijos sodui svarbu įvairiais būdais skatinti gamtosaugines idėjas, nes kuo daugiau žmonės sužinos apie gyvūnų rūšis, mitybą, buveines, gamtoje gresiančius pavojus, tuo labiau augs sąmoningumas, kuris labai svarbus norint išsaugoti nykstančias rūšis visame pasaulyje. Be to, gyvūnams skirti užsiėmimai ypač mažiesiems lankytojams palieka neišdildomą įspūdį ir daug emocijų", – sakė ji.