„4.55 val. su autobusu išvykau į darbą, tačiau nuvažiavęs negalėjau atsižymėti, nes pamačiau, kad neturiu piniginės, kurioje kortelė. Apsisukau ir troleibusu grįžau į namus. Pasirodo, mano piniginė buvo iškritusi iš striukės su visais dokumentais. Ją pasiėmęs nubėgau link taksi aikštelės, bet taksi joje nebuvo. Tada išsitraukiau iš kišenės telefoną, kad pažiūrėčiau, kada atvyks mano autobusas ir pamačiau, kad už minutės“, – žaibišką įvykių tėkmę prisiminė portalo žurnalistų kalbintas R. Strelčiūnas.

Supratęs, kad jei nespės į autobusą, pavėluos į darbą, kaunietis pasakojo pasileidęs bėgti į viešojo transporto stotelę. Tačiau P. Lukšio gatvėje tuo metu degė raudonas šviesoforo signalas, o Savanorių prospekte – žalias.

„Kirtau šias gatves pažeisdamas Kelių eismo taisykles. O aikštelėje stovėjo policija. Pareigūnai mane pasikvietė, kad išsiaiškintų, ar tokį pažeidimą padariau pirmą kartą. Paprašė, kad pateikčiau savo dokumentus ir kaip tik tuo metu atvažiavo mano autobusas. Pasakiau pareigūnams, kad tai – man tinkamas autobusas ir jei į jį nespėsiu, pavėluosiu į darbą. Jie pasakė, kad sėsčiau į ekipažą. Atsisėdau, padaviau dokumentus. Patikrino ir pasakė, kad šį kartą – įspėjimas, o jei taip nutiks dar sykį, gausiu baudą“, – detalizavo vyras.

Jis tarstelėjo, kad daugiau taip nenutiks, o netrukus po to policijos ekipažas pradėjo važiuoti. Romualdas neslėpė – iš pradžių manė, kad pareigūnai savo automobiliu tiesiog aplenks autobusą, jog jis suspėtų įlipti, tačiau įvykiai rutuliojosi kiek netikėta linkme.

„Per tris minutes nuvežė mane iki pat darbo ir pasakė: na, net autobusas nebūtų jūsų taip greitai nuvežęs. Ištariau: ačiū, vyrai, sėkmės darbe! Abu pareigūnai buvo labai mandagūs, kultūringi“, – pasakojo kaunietis.

Romualdas atviras – į tokią situaciją pateko pirmą kartą ir liko maloniai nustebintas žmogišku policijos pareigūnų elgesiu. „Nuostabūs žmonės!“ – gerų žodžių negailėjo jis.

Apie šią situaciją portalo kauno.diena.lt žurnalistų paklausti Kauno apskrities policijos Patrulių rinktinės pareigūnai sakė, kad apsisprendimą padėti lemia žmogiškumas. Tokių kaip šis ir panašių atvejų pasitaiko tikrai dažnai.

„Darome gerus darbus tyliai – nelaukdami ir nesitikėdami padėkos.  Kiekvienu atveju stengiamės įsigilinti į situaciją. Šiuo atveju matėme ir jautėme, kad gyventojas buvo susijaudinęs ir labiau išgyveno dėl pavėlavimo į autobusą ir galimo vėlavimo į darbą nei dėl atsakomybės už Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Už pažeidimą pritaikėme žodinę pastabą. Kadangi jo darbovietė buvo mūsų patruliavimo sektoriuje, nutarėme padėti nuvykti laiku“, – atviravo  Patrulių rinktinės pareigūnai.