Į Ukrainą ne kartą vykęs kaunietis: karas išryškino žmones Pereiti į pagrindinį turinį

Į Ukrainą ne kartą vykęs kaunietis: karas išryškino žmones

Kaunietis Vygintas Ušinskas į Ukrainą vyksta ne pirmą kartą. Planavo ir šią vasarą kartu su žmona pakeliauti po šalį. Tik karas kelionę paankstino, pakeitė jos tikslus ir pakeleivius.

Pasirinkimas: V. Ušinskas šiuo metu yra ten, kur jaučia savo prasmę. Pasirinkimas: V. Ušinskas šiuo metu yra ten, kur jaučia savo prasmę. Pasirinkimas: V. Ušinskas šiuo metu yra ten, kur jaučia savo prasmę. Pasirinkimas: V. Ušinskas šiuo metu yra ten, kur jaučia savo prasmę.

Naujos pozicijos

Atsargos karininkas, adrenalino maniakas, dar vadinamas „Vespos“ keliautoju Vygintas Ušinskas į Ukrainą išvyko praėjus dvylikai valandų, kai Rusija šalyje pradėjo karinius veiksmus. Sulaukęs skambučio iš pažįstamos Gintarės Narkevičiūtės-Jurgelionės, 44-erių kaunietis į Lvivą tąsyk gabeno palydovinius telefonus. Sėkmingai pristačius krovinį, kauniečiui teko atlikti dar vieną operaciją – paimti vaikus iš vieno karštojo taško.

„Skambina Gintarė ir klausia, ar galime iš Charkivo, po apšaudymo, išvežti vaikus. Sakau: nepabandę – nesužinosime“, – susidorojęs su užduotimi V.Ušinskas įsisuko į darbus.

2015-aisiais vykęs į Ukrainą, buvęs pirmosiose linijose su ginklu rankose, šįsyk kaunietis pasirinko kitą poziciją, todėl ir neperšaunamą liemenę vilkosi vos kelis kartus. Jau trečią mėnesį Vygintas užsiima logistikos koordinavimu – organizuoja maisto produktų ir kitų būtiniausių priemonių pirkimą, gabenimą į Ukrainą, rūpinasi žmonių evakuacija iš karštųjų taškų.

„Galėjau kovoti pirmosiose linijose, bet supratau, kad darydamas tai, ką darau dabar, būsiu naudingesnis. Matyt, jau išaugau iš Rembo kario“, – savo pasirinkimą motyvavo atsargos karininkas iš Kauno.

Pasirinkimas: V. Ušinskas šiuo metu yra ten, kur jaučia savo prasmę. Eitvydo Kinaičio nuotr.

Ieško geriausio sprendimo

Prieš gerą savaitę kaunietis kartu su komanda iš Chersono išvežė mamą su devyniais vaikais. Penki jų įvaikinti. Norinčių yra ir daugiau, tačiau ne iš visur lietuviai veža ukrainiečius.

„Prašo pagalbos išvežant žmones iš Dnipropetrovsko. Klausiu, kam? Juk iš ten galima išvažiuoti traukiniu. Dabar net ir iš Charkivo nevežame. Šiuo metu viename karštųjų taškų dirbame su 40 asmenų. Pavyks ar nepavyks išvežti – nežinome. Kaip sakau, net ir kelios išgelbėtos gyvybės yra geriau negu nė vienos, – V.Ušinskas nebuvo linkęs hiperbolizuoti situacijos ir iškraipyti skaičių. – Chersone yra sudėtinga. Operacijos nelengvos ir išvežti daug žmonių neįmanoma. Todėl mes nesakome, kad vežame šimtais.“

Skambina Gintarė ir klausia, ar galime iš Charkivo, po apšaudymo, išvežti vaikus. Sakau: nepabandę – nesužinosime.

Kaunietis džiaugėsi kiekviena sėkmingai pasibaigusia istorija, prie kurios prisidėjo ir toliau prisideda ne dėl atpildo. Smagiausia, anot pašnekovo, kai jis pamato vietinių akis – Mykolajivo vaikų, kurių dieną savanoriai pasaldino šokoladiniu skanėstu su žaisliuku ar šeimos, kuri iš Odesos į Lvivą vyko VIP kupė.

„Sumokėjome apie 18 tūkst. grivinų už tokią kupė. Išeina maždaug 600 eurų. Matai tuos žmones ir supranti, kad ta suma tokia menka prieš jų laimę. Turkijoje atostogų metu juk ne tiek išleidžiame“, – kalbėjo entuziastas.

Dalis kauniečio koordinuojamų ukrainiečių sėkmingai atvyko į Lietuvą. Visi jie papuolė į geras rankas ir rado laikiną pastogę. Tačiau ne visais atvejais pagrindinis Vyginto ir komandos tikslas yra išvežti žmones iš šalies.

„Dabar lietuviai pasiruošę padėti. Tačiau kas bus po pusmečio ar metų? Ar ne geriau tuos žmones palikti Ukrainoje, saugioje zonoje, suteikiant jiems galimybių ten? – anot V.Ušinsko, racionalus matymas svarbus kiekvienoje situacijoje. – Kam vežti maistą iš Lietuvos, jei galima pirkti ten. Na, pavyzdžiui, mes Ukrainoje nupirkome įvairių produktų. Su transportavimu už krovinį sumokėjome apie 12 tūkst. eurų. Sakykite, ar verta kaupti čia, jei galima pirkti ten?“

Pajėgos: surėmusi pečius, komanda stengiasi padėti Ukrainos žmonėms. Asmeninio arch.nuotr.

Karas išryškino žmones

Per daugiau nei du mėnesius Vygintas į Ukrainą vyko ne kartą. Buvo visur – pradedant Žytomyru, baigiant Odesa. Pirmosiomis dienomis kaunietis gyveno pas vietinius žmones, tačiau supratęs, kad savo buvimu jiems trukdo, pasirinko nakvynes viešbučiuose.

„Naktį keliesi, dirbi, nes reikia darbus koordinuoti ir ten, ir čia žiūrėti, kad verslai nestotų“, – V.Ušinskas skaičiavo, per pirmąsias dvi savaites Ukrainoje miegojęs vos 37 valandas. Tačiau tai kauniečio entuziazmo nenumalšino. Vyras toliau koordinuoja evakuacijas ir bendradarbiaudamas su organizacija „Blue / Yellow“, kuri yra didžiausias tiekėjas, padeda aprūpinti Ukrainos kovotojus, stovinčius priekinėse linijose raudonojoje zonoje.

„Skambina draugai, pažįstami ir klausia, kur pervesti pinigų. Sakau: man pinigų nereikia, viską perveskite „Blue / Yellow“. Neseniai vienas pažįstamas pervedė 10 tūkst. eurų. Su vadovu Jonu Ohmanu vienas kitą pažįstame nuo 2015–2016 m. Bendraujame, nes yra abipusis pasitikėjimas“, – anot V.Ušinsko, karas Ukrainoje išryškino tikruosius žmonių veidus. Vieni iš šios situacijos ėmė darytis gėdingą reklamą, kiti – pildyti kišenes. Tokių atvejų V.Ušinskas tikino žinantis ne vieną.

„Elementarus pavyzdys. Turėjau visą padėklą termovizorių. Jų kaina – apie 1 mln. eurų. Galėjau imti ir parduoti, tačiau čia mes kalbame apie sąžinę, – anot kauniečio, uždarbiauti karo akivaizdoje, kai žūsta tūkstančiai žmonių, apgailėtina. – Esu sau pasakęs, kad verslą darysiu, kai baigsis karas, bet tik ne dabar. Nereik man tokių pinigų ir tokios garbės. Nors tikrai yra žmonių, kurie skelbiasi apie paramą, kurios mastai toli gražu ne tokie, apie kokius kalba. Yra ir tokių, kurie teigia esantys pirmosiose linijose, o išties matai, kad jie net neišvykę iš Lvivo.“

Gelbsti humoras

Besibaigiant balandžiui Vygintas ir vėl išvyko į Ukrainą. Iš ten, greičiausiai, grįš tik gegužės viduryje.

„Sakote, daug laiko? Tikrai ne. Vien tik pervažiuoti visą Ukrainą reikia dviejų savaičių, – paklaustas, kaip jaučiasi vykdamas į karo niokojamą šalį, V.Ušinskas nusijuokė. – Ukrainoje būnu nuo 2014 m. Baimė yra tol, kol kerti sieną, o nuvykęs į vietą paprasčiausiai dirbi savo darbą. Jei išmanai, ką darai, įvertini visas rizikas.“

Tokiu pat optimizmu ir entuziazmu, anot pašnekovo, trykšta ir vietiniai. Sukaustyti baimių ir apimti panikos 2015–2016 m., dabar jie esą į viską žiūri visai kitaip. Dažnomis situacijomis vietinius gelbėja ir geras humoro jausmas.

„Skambinu pažįstamiems ir klausiu, kaip laikosi. Jie sako: Vygintai, kaip gali sektis! Valgome, šaudome ir laukiame, kada ateis normalūs kareiviai. Yra buvę ir taip, kad pirmosiose linijose grilinome, – V.Ušinskas patikino, kad gyvenimas vyksta ir karo zonoje. – Prašau, jei tik norite, važiuokite į Lvivą. Turizmas ten vyksta. Kavinės, restoranai veikia. Dėl naktinių klubų tik nesu tikras. Planavau šią vasarą ir aš turistauti su žmona po Ukrainą, bet atidėsiu planus.“