Kodėl Kalėdoms puošiamos eglutės? Senovėje žalio medžio puošimas, kuris simbolizavo gyvybės atsiradimą, turėjo magiškos reikšmės. Žmonės tikėjo, kad medžio pagerbimas suteiks jiems laimės, vaisingumo, padės sulaukti gero derliaus. Eglės simbolizavo gyvybę ir atgimimą, todėl gruodžio pabaigoje žmonės kabindavo ant jų šakų dovanas, tikėdamiesi tokiu būdu pamaloninti dvasias: obuolius – kaip vaisingumo, riešutus – stiprybės, kiaušinius – harmonijos simbolius.
Pirmosios eglės Lietuvoje buvo papuoštos tik XIX amžiaus pabaigoje. Laukdamos Naujųjų metų eglės 1897 metais pasipuošė valdiškos rusų mokyklos. Po metų jas jau puošė ne viena Lietuvos mokykla, o, kaip rodo rašytiniai šaltiniai, netrukus egles per Šv. Kalėdas pradėjo puošti ir gyventojai. Ypač sparčiai eglių puošyba pradėjo plisti apie 1920-uosius, o dar po dešimtmečio egles žiemos šventėms puošė jau visa Lietuva.
Dabar Kalėdos švenčiamos beveik visame pasaulyje, dažnai suliejant vietines ir jau globaliosios kultūros dalimi tapusias tradicijas. Visur atsiranda tokių elementų kaip Kalėdų Senelis, saldumynai, įvairūs žaisliukai, blizgučiais puoštos eglutės, dovanėlės. Miestai puošiami mirgančiomis lemputėmis, prekybininkai kasmet vis anksčiau ima siūlyti šventines nuolaidas. Dovanų pirkimas neretai tampa galvosūkiu: nenuostabu, kad Kalėdos sukelia didelį stresą, bet tuo pačiu ir didelį džiaugsmą.
Šiam fotopasakojimui pasirinkau skirtingus žmones iš skirtingų socialinių sluoksnių – kaip, nepaisant jų ekonominės gerovės, jie pasiruošė Kalėdoms bei kokia eglutė papuošė namus. Jos buvo labai įvairios – didelės ar mažos, natūralios ar plastikinės. Namai išpuošti išradingai ir pagal kiekvieno galimybes – visur buvo laukiama Kaledų senelio su dovanomis, visur jautėsi šventiška nuotaika.
Sunkiausia buvo surasti daugiavaikes šeimas, kurios gyvena atokiausiuose kaimuose. Kartu su labdaros ir paramos fondo pirmininke Aurelija Makūniene kartu aplankėme Kauno rajono Altoniškių apylinkių daugiavaikes šeimas.
Šis fotopasakojimas yra Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakulteto studento Laimio Steponavičiaus fotožurnalistikos paskaitos egzamino darbas.
L.Steponavčius fotografija pradėjo domėtis nuo mažų dienų. Priėmęs sprendimą tapti profesionaliu fotografu, jis įstojo į J.Vienožinskio menų fakulteto fotografijos katedrą. Šiandien studentas daugiausia fotografuoja madą, renginius, portretus bei komercinius produktus.
Naujausi komentarai