Pagrindinė statistika
Po Kauno tarybos posėdžio savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Eglė Andriuškienė teigė, kad į ukrainiečių registracijos centrą, įsikūrusį Vytauto pr. 79, nuo kovo 17 dienos jau registruota 3608 žmonės.
„Centras apima ne tik migracijos sritį – čia teikiamos socialinės paslaugos, užimtumas, „Maisto bankas“, konsultuoja socialiniai darbuotojai bei psichologai, įrengtas vaikų kambarys, nakvojimo vietos. Čia vykdomas pakankamai gerai organizuotas darbas ir galima patogiai aptarnauti atvykusius asmenis“, – kalbėjo E.Andriuškienė.
Ji nurodė, kad Užimtumo tarnyboje jau registravosi 279 asmenys, iš jų 22 jau rado darbą.
Per organizaciją „Stiprūs kartu“ ukrainiečių apgyvendinimui Kaune suteikta 360 būstų. Juose apgyvendinta 1,5 tūkst. Asmenų. Šiai dienai yra 66 laisvi gyventojų pasiūlyti būstai, juose galėtų apsistoti apie 125 žmones.
„Lygiagrečiai Kauno miesto savivaldybės ir juridinių asmenų pasiūlytuose būstuose apgyvendinti 344 asmenys. Dar beveik 500 vietų turime laisvų. Šiuo metu žvalgomės kitų patalpų, kurias būtų galima įrengti ir padėti nuo karo bėgantiems žmonėms“, – toliau kalbėjo pašnekovė.
Bene didžiausia Lietuvoje vieta, į kurią atvežta tėvų neturintys vaikai, yra Kulautuvoje. Šios patalpos priklauso miestui. Šiuo metu ten gyvena 237 asmenys. Tačiau šiose patalpose komfortiškai galėtų gyventi 320 asmenų. Kulautuvoje įrengtos vaikų ugdymo klasės, žaidimų kambariai, maisto ruošimo ir valgymo patalpos, pasirūpinta sanitariniais mazgais.
„Pastatas ir toliau lieka savivaldybės žinioje, nes ir toliau vykdomi projektavimo darbai dėl patalpų pritaikymo slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninei ir jų perdavimo K.Griniaus slaugos ligoninei. Todėl čia pasistojusių vaikų įstatyminis atstovas bus vaikų gerovės centras „Pastogė“, tačiau tam, kad nenutrūktų patalpų pritaikymas ir jų panaudojimo perspektyvos ateityje, patalpos nebuvo perduotos“, – apie Kulautuvos patalpas kalbėjo E.Andriuškienė.
Švietimo reikalai
Kaune apsistojo nemažai Ukrainos vaikų. Dalis jų jau pradėjo lankyti švietimo įstaigas. Kai kurie lanko mokyklas, kur pamokos dėstomos rusų kalba, kitų tėvai nusprendė vaikus leisti ir į lietuviškas grupes.
Šiuo metu Kauno mokyklose mokosi 443 mokiniai, atvykę iš Ukrainos, 351 jų mokosi bendrojo ugdymo įstaigose, 92 – ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Vaikai pasiskirstę per 46 miesto švietimo įstaigų.
Justinos Lasauskaitės nuotr.
„Didžiausia vaikų koncentracija yra V.Puškino gimnazijoje, ten dabar mokosi 230 mokinukų“, – nurodė E.Adriuškienė.
Didžiausia vaikų koncentracija yra V.Puškino gimnazijoje, ten dabar mokosi 230 mokinukų.
Į šalį nuo karo bėga ir mokytojai. Siekiama palengvinti jų įdarbinimo galimybes, kad jie galėtų mokyti ukrainiečių vaikus.
„Renkame visų atvykstančių asmenų duomenis. Yra paskelbti telefonų numeriai bei el. paštai Švietimo skyriaus darbuotojų, kurie taip pat renka duomenis apie tuos, kurie norėtų įsidarbinti Kauno švietimo įstaigose. Procedūra dabar yra supaprastinta, užtenka diplomą išversti į lietuvių kalbą, ukrainiečiams dabar nėra reikalingas lietuvių kalbos žinių įvertinimas, tad jie gali pradėti dirbti mokytojų padėjėjais. Pirmieji du mokytojai pradės dirbti artimiausi metu, tačiau norinčių dirbti yra gerokai daugiau. Net ir Kulautuvoje radome žmonių, kurie norėtų vesti pamokas ukrainiečių vaikams“, – teigė administracijos direktoriaus pavaduotoja.
Konsoliduota parama
Savivaldybės atstovai pažymėjo, kad Kaune paramai telkiasi teik gyventojai, tiek verslas. Žmonės noriai aukoja būtinas priemones, todėl nuspręsta jas konsoliduotai priimti vienoje vietoje.
Įvairios higienos priemonės, sauskelnės, ilgo galiojimo maistas, šilti drabužiai, buities reikmenys ir kita humanitarinė pagalba renkama Vilijampolėje esančios bendrovės „Kauno energija“ sandėliuose (Raudondvario pl. 84 ir 86).
Paramą galima nešti darbo dienomis nuo 12 iki 19 val. ir šeštadieniais 10–15 val.
Taip pat labai reikalingi savanoriai priimti ir rūšiuoti atneštą paramą. Jeigu norite prisijungti, skambinkite telefonu: +370 616 20404.
