Nepriklausomybės akte užfiksuota Lietuvos praeitis, dabartis, ateitis bei įpareigojimai šiuo metu gyvenančioms ir ateities kartoms. 122 žodžių dokumente tarsi užkoduota Lietuvos dvasia. Apie tai akto perdavimo ceremonijoje kalbėjo dokumento originalą 2017 metų kovo mėnesį Berlyne aptikęs profesorius Liudas Mažylis.

„Labai džiaugiamės, kad Vokietijos Federacinės Respublikos užsienio reikalų ministerijos Politinis archyvas sutiko pratęsti sutartį dar metams ir sudarė galimybę Lietuvos gimimo liudijimą eksponuoti Kaune“, – sakė Lietuvos vyriausioji archyvarė Kristina Ramonienė.

Pagal Vokietijos archyvo ir Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos bei Lietuvos valstybės istorijos archyvo susitarimą Lietuvos Tarybos nutarimas dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, pasirašytas 1918 m. vasario 16 d., Lietuvai perduotas ilgiausiai penkeriems me-tams, dokumento saugojimą pratęsiant kas metus.

Susitarimas numatė galimybę šiais metais dokumentą eksponuoti Kaune.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Pagal iš anksto suderintą grafiką dokumentas nuo 2018 metų buvo eksponuojamas Signatarų namuose Vilniuje ir saugomas Lietuvos valstybės istorijos archyvo saugykloje, kur, anot K. Ramonienės, periodiškai sugrįždavo „pailsėti“.

Akto perdavimo Kaunui ceremonijoje dalyvavo Užsienio reikalų viceministras Arnoldas Pranckevičius, Kultūros viceministras Albinas Vilčinskas, Vokietijos ambasadoriaus pavaduotojas dr. Peteris Buschmannas, Lietuvos vyriausioji archyvarė K. Ramonienė, „Kaunas2022“ vadovė Virginija Vitkienė, Istorinės Prezidentūros vadovė Renata Mikalajūnaitė ir aktą apdraudusiois bendrovės AB „Lietuvos draudimas“ vienas vadovų Arūnas Raziūnas.

Lietuvos Tarybos nutarimo dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo atvykę pamatyti lankytojai taip pat gali apžiūrėti parodą „Vasario 16-osios akto Signatarų autografai profesoriaus Liudo Mažylio kolekcijoje“.

Lietuvos nepriklausomybės aktas Kaune bus eksponuojamas iki šių metų lapkričio 27 dienos.