Protingos mašinos, robotai, elektroninės smegenys. Tai – ne fantastikos knygose sutinkamos frazės, o Kaune įsikūrusios įmonės realybė. Čia dirbantys specialistai sutko įsileisti „Kauno dieną“ ir pasakoti apie tai, kas iki šiol buvo itin mažai viešinama.

Kalbėti galima ne apie viską

„Jeigu paklausite NASA dirbančią valytoją, ką ji veikia, atsakys, kad gamina erdvėlaivius. Taip ir mes“, - juokauja bendrovės „Kitron“ generalinis direktorius Mindaugas Šeštokas.

Erdvėlaivių kauniečiai negamina. Kol kas. Tačiau čia lankosi tokių pasaulinių korporacijų, kaip „Volvo“, SAAB, „Bombardier“, „Husqvarna“, „Emerson“ ir daugelio kitų atstovai.

Populiariai kalbant, kauniečiai gamina elektronines smegenis naujos kartos įrengimams: traukiniams, medicininei įrangai, laivams. Ir ne tik.

M.Šeštokas užsimena, kad apie kai kuriuos klientus ir produktus yra įsipareigojęs nekalbėti. Tai – konfidencialu ir slapta.

Paslapties čia išties netrūksta. Ne viskas leidžiama užfiksuoti ir fotografui.

Fotografuoti draudžiama

Jeigu skubate traukiniu iš Mančesterio į Londoną, greičiausiai jį valdo Kaune pagamintos elektroninės plokštės. Kaip ir jūros dugno tyrimams skirtą mokslinę įranga, ar lauko sąlygomis naudojamą reanimacijos aparatą.

Ne mažiau stebina ir mažoje raudonoje dėžutėje telpanti kraujo tyrimo laboratorija. Pasirodo, ji atstoja gydytojo kabinetą ir ypač praverčia atokiose vietovėse, kur nėra medicinos įstaigų ir pacientus reikia ištirti vietoje. Pagaminta Kaune.

Prieš mūsų akis išpakuojamas ir tik šiais metais pasaulinei rinkai pristatytas „Husqvarna“ vejapjovė-robotas, kuriai žmogaus pagalba nereikalinga: vasaros pradžioje ją paleidus kieme - darbas tuo ir baigiasi. Visą sezoną ji pati pjauna, smulkina žolę, pasikrauna, randa kur „pernakvoti“, aplenkia kelyje pasitaikiusias kliūtis, o neatsargiai prilietus vaikui – išsijungia.

Netoliese guli metalinė dėžutė su „Volvo“ ženklu, o kiek toliau jau pakuojamas eksportui paruoštas greitaeigio traukinio „protas“. Fotografas gali nevargti – fotografuoti negalima.

Brangios paslaptys

Kaune įsikūrusioje gamykloje gimsta visiškai nauji, rinkoje dar nepristatyti ar net įslaptintiems projektams skirti produktai.

„Į naujas technologijas mūsų klientai investuoja milijonus, tai ilgai laboratorijose kurta intelektinė nuosavybė“, - pasakoja M.Šeštokas, kurio vadovaujamai įmonei patikėtos šios brangiai kainuojančios paslaptys.

Provokuojame. Bandome susitarti dėl kelių milijonų, kuriuos gautume pardavę naujausius klientų brėžinius. Sulaukiame tik nuoširdaus juoko ir istorijos apie kultūrų skirtumus.

„Mūsų partneriai pasakojo apie derybas su Kinijos bendrove, kurios nutrūko net neprasidėjusios, - anekdotinę situaciją prisiminė įmonės vadovas. - Norėdami įrodyti savo kompetenciją kinai  pasigyrė galintys pagaminti ne tik elektronines plokštes, tačiau ir idealią japoniško televizoriaus kopiją, kurios neatskirsi nuo originalo.“

Pasaulinės kompanijos, kurios yra „Kitron“ užsakovai, lietuvių patikimumą vertina ne mažiau nei kompetenciją ar produktų kokybę. Švedija, Norvegija, Suomija, Vokietija, Prancūzija, Ispanija, Italija, JAV, Kanada, Brazilija, Korėja – tai tik kelios šalys, į kurias keliauja Kaune pagaminti elektroniniai įrenginiai.

Kodėl kauniečiai, o ne kinai?

„Konkurencija yra milžiniška. Šiandien iš visų įmonių tikimasi kokybės, tikslumo ir atsakomybės – tuo jau nieko nebenustebinsi. Žemesnė kaina šioje rinkoje taip pat nėra lemiantis faktorius“, - sako M.Šeštokas.

Jo teigimu, didžiausias kauniečių privalumas – aukštos kvalifikacijos darbuotojai, aktyviai dalyvaujantys kuriant naują produktą.

„Prie projektų dirba įvairių sričių specialistų komandos, kurios veikia lyg savarankiškos laboratorijos. Išanalizavę užsakymą mes galime pasiūlyti inžinierinius patobulinimus, kurie mūsų klientams sumažins būsimos masinės gamybos kaštus. Esame kur kas daugiau nei pigūs gamintojai iš Kinijos“ ˜– kalba M.Šeštokas.

Vos su 30 darbuotojų veiklą pradėjusi bendrovė šiandien turi beveik 400 specialistų ir yra viena didžiausių bei moderniausių elektronikos produktų gamintoja Rytų Europoje. Nišą pasaulinėje rinkoje atradusi įmonė remiasi ne tik buvusios Kauno radijo gamyklos darbuotojais, bet ir jaunosios kartos specialistais, išsilavinimą gavusiais Lietuvos ir užsienio universitetuose.

Vis dėlto kiekvienas jų privalo baigti ir „Kitron“ universitetą. „Kiekvienos grandies specialistui prireikia mažiausiai metų, kad galėtų pradėti dirbti savarankiškai, - neslėpė vadovas – Mokymus rengiame tiek įmonėje, tiek užsienyje, kur supažindiname su naujausiomis technologijomis ir rinkos tendencijomis.“

Patys naujausi įrenginiai

M.Šeštoko teigimu, sėkmingai įmonės veiklai ne mažiau svarbios ir investicijos. Vien 2011-aisiais į technologijas įmonė investavo 7 mln. litų. Naujas modernus paviršinio montavimo įrenginys per vieną minutę atlieka daugiau kaip tūkstantį operacijų.

„Inovacijos į rinką ateina kasdien. Dirbdami su inovatyviais aukštųjų technologijų rinkos lyderiais, tiesiog privalome dirbti su naujausiais įrenginiais, - pasakojo įmonės vadovas – Daugumą mūsų naudojamų detalių net sunku įžiūrėti plika akimi, jų dydis – apie 0,1 milimetro, jau nekalbant apie tai, kad jas galima surinkti rankiniu būdu. Įsivaizduojate, kokio reikia tikslumo?"

Didžiausia elektronikos gamykla Baltijos šalyse neapsieina be žmogaus rankų.

Mažiausiai penki testai

„Kompiuterio apdorotos plokštės patenka į mūsų darbuotojų rankas. Nors tikrai neskirstome savo darbuotojų pagal lytį, tačiau kruopščiausią darbą pas mus dažniausiai dirba moterys", - pasakojo M.Šeštokas. „O čia, – parodė jis, – yra mūsų ultragarso testo įrenginys, kuris testuoja vidinius, plika akimis nematomus, pagaminto produkto veikimo principus.“

Vadovo teigimu, testavimo ir tikrinimo procesas yra vienas pagrindinių gamybos procese. Respektabilūs užsakovai ir itin sudėtingus įrenginius gaminantys partneriai reikalauja maksimalios kokybės ir iš Kaune įsikūrusios bendrovės – kiekvienas „Kitrone“ pagamintas produktas prieš atiduodant jį užsakovui testuojamas ir tikrinamas mažiausiai penkis kartus.

Nuo milijono iki 150 mln.

Kauniečių bendrovė, kurią vertina pasaulinės korporacijos, stebėtinai tyli. Lietuvoje mažai kas girdėjo apie ją.

Kauniečių sėkmės istorijos pradžia galima laikyti 1999 metus, kai įmonė įsiliejo į tarptautinį koncerną „Kitron ASA“. Jeigu 2000 m. įmonės, kuri jau turėjo UAB „Kitron“ vardą, apyvarta vos viršijo milijoną litų, tai šiuo metu jos metinė apyvarta siekia 150 mln. litų.

Lietuviai didžiuojasi, būdam antri pagal dydį ir pelningiausi „Kitron“ grupėje, kurios gamyklos įsikūrusios Norvegijoje, Švedijoje, Lietuvoje, Kinijoje, JAV ir Vokietijoje.

„Nuo įmonės įkūrimo stabiliai augome. Pikas buvo 2008 metais. Per krizę mes nepraradome nė vieno kliento – galbūt tik gamybos apimtys smuktelėjo. Manau, kad įmonei tai išėjo tik į naudą, nes optimizavome savo veiklą ir šiandien jau vėl kalbame apie augimą“, - pasakojo M.Šeštokas.

Ketina plėstis ir augti

Bendrovei šiuo metu priklauso dvi gamyklos - Kaune ir Užliedžiuose. Vadovo M.Šeštoko teigimu, jau svarstomi plėtros planai.

Didžioji dalis, 95 proc., įmonės elektronikos prototipų ir masinės gamybos produktų eksportuojami į užsienį medicinos, pramonės, alternatyvios energijos, jūrų pramonės, duomenų perdavimo įrenginių įmonėms.

Atsisveikinant teiraujamės, ar, pavyzdžiui, mūsų šalies mokslininkui atėjus su savo idėjomis, išradimu, bendrovės specialistai galėtų padėti tai įgyvendinti, atsakymas paprastas: „Kodėl ne? Tikrai galėtume.“

Kauniečiai neatmeta galimybės ateityje turėti ir savo laboratorijas, kuriose gimtų, pavyzdžiui, erdvėlaivių elektroninės smegenys.