Geležinkelio stotis – simbolinė vieta, kurioje prieš 75-erius metus dužo ne vienos šeimos likimai. Pilnais gyvūliniais vagonais tūkstančiai žmonių iškeliavo į atšiaurųjį Sibirą. Vieniems nusišypsojo laimė ir po ilgų tremties metų, jie sugrįžo į Tėvynę. Kitus amžiams sustingdė Sibiro šaltis.
Birželio 14-ąją minima Gedulo ir vilties diena, tad paminėtas praėjusio amžiaus patirtas siaubas. Kauno geležinkelio stotyje susirinko šiuos istorinius vingius menantys tremtiniai bei jų artimieji. Renginio metu pritariant pučiamųjų instrumentų orkestrui „Ąžuolynas“ šalia traukinio padėjo gėles. Jos simbolizuoja amžinai žydintį Lietuvos tremtinių atminimą. Tiesa, dabar traukinys jau nebe tas. Tai – modernus, nė iš tolo neprimenantis to, kurio šeimas gabeno į užmarštį.
Minėjimo metu geležinkelio peronas trumpam tapo šokio aikštele, o Kauno šokio teatro„Auros“ šokėjai pademonstravo jausmingą ir ilgesingą šokį.
Gedulo ir vilties dienos minėjimo dalyvius pagerbė ir Kauno berniukų ir jaunuolių choras „Varpelis“, su solistais Kristina Zmailaite, Rita Novikaite, Edmindu Seiliumi bei Egidijumi Dauskurdžiu. Jie atliko didingąsias „Karūnavimo mišias“, kurias sukūrė garsus kompozitorius V. A. Mocartas.
Naujausi komentarai