Vytautas Balsys, teatro ir televizijos režisierius (59 metai)

Tai saulė, darbas, artimi žmonės, jų ir mano sveikata. Gyvenime vyliausi labai dažnai. Labiausiai, kai norėjau laimėti stažuotę teatre Vokietijoje.

Konkurse dalyvavo 50 žmonių, bet pateko tik du. Vienas jų buvau aš ir išvykau stažuotis į Hamburgą. Tai buvo 1992 m. Mėnesį buvau apimtas euforijos. Po to, žinoma, kasdienybė ir kitos viltys.

Kažko viliantis reikia turėti valios tai pasiekti. Mane žavi  žmonės, kurie visą laiką nori kažką padaryti geriau. Gyvenu tarp tokių.

Beje, viena viltis žlugo, kai skandalai, intrigos sunaikino Mažąjį teatrą. Iki šiol nesuprantu, kam tai buvo naudinga. Finansinės aferos, neapskaičiuotas iliuzijų konfliktas, pavydas, kuris visą sugraužia?

Viltis – teatras, žmonės. Intrigantai tai sunaikino, bet vilties manyje nesužlugdė.

Viktorija Marčiukaitytė, burnos higienistė (24 metai)

Sudėtingas klausimas. Viltis – tikėjimas kažkuo geru.

Esant bet kokiai sunkesnei gyvenimo situacijai mes tikimės, kad bus geriau. Turėjau vilčių ir mokslų, ir meilės srityse.

Silvestras Bradauskas, bendrovės "Pieno žvaigždės" automobilių plovėjas (63).

Viltis yra tai, kad tikiesi kažko geriau – kad pagerės gyvenimas, nenuvils sveikata.

Labiausiai vyliausi sukurti šeimą, nes, sprogus Černobylio atominei elektrinei, 86 dienas ten buvau. Vyliausi ir sukūriau šeimą, vyliausi, kad žmona bus laiminga, džiaugsimės gyvenimu ir sulaukėme puikios dukters, kuriai jau 25 metai. Tai buvo nuostabiausias vilties išsipildymas.

Kai buvau 30 metų, po Černobylio įvykių galvojau, kad senatvės nesulauksiu. Vyliausi sulaukti pensinio amžiaus, o dabar man jau 63-eji.

Jurga, vaisių ir daržovių pardavėja

Viltis – kvailių motina. O jei nejuokaujant, kalbant rimtai, jos reikia visiems. Mes visi viliamės, trokštame, kad bus geriau, sulauksime kažko gero.

Labiausiai vyliausi, kai buvo užklupusios didelės šeimos problemos. Viltis blykstelėdavo, tačiau vėl užgesdavo, paskui ir vėl atsirasdavo jos spindulėlis.

Dažniausiai viliamės tuomet, kai kažko negalime padaryti savo jėgomis ir kreipiamės pagalbos į Dievą. O visa kita – tik mūsų norai, bet ne viltis.

Mattia Scherosa, "Barcelona Gipsy Balkan Orchestra" grupės akordeonistas (33 metai)

Viltis – galimybė save realizuoti, siekti kažko gyvenime. Didžiausias vylimasis buvo realizuoti save ir daryti tai, ką noriu. Taip ir įvyko: groju ir keliauju po pasaulį.

Sužlugusi viltis – esu toli nuo šeimos. Esu italas, iš Bolonijos, bet gyvenu Ispanijoje, Barselonoje. Vyliausi būti kartu su šeima, turėti du vaikus, dabar turiu tik sūnų ir gyvenu kitoje šalyje.

Vida, senjorė, vadovavusi daugiau nei 1 000 žmonių kolektyvui, bet nedrįsusi nusifotografuoti (74 metai)

Viltis – gyvenimo išraiška. Vyliausi daug kartų. Labiausiai, kad artimieji bus ilgai gyvi. Jie mirė ir suprantu, kad tai neįmanoma.

Atsitiktinai pradėjau mėgėjiškai kopti į kalnus. Vyliausi pakartoti dar daug kartų. Kaip turistė, laipiojau po kalnus ir kalnagūbrius dešimt metų. Tais laikais galėjome keliauti tik Sovietų Sąjungoje. Bet buvo gera ir Pamyre, Kaukaze, Kamčiatkoje, Čerskio kalnagūbryje.

Gimiau neturėdama nevisavertiškumo komplekso ir visada labai racionaliai žvelgiau į gyvenimą, neskrajojau padangėmis. Bet vilties reikia mums visiems, nes dauguma jaučia depresiją. Laimė, Dievulis mane nuo to apsaugojo.

Kristina Šilinytė, menininkė (38 metai)

Viltis dažnai priverčia kuo anksčiau išlipti iš lovos. Jei nebūtų vilties, kad mums pavyks, kad kažką padarysime, daug ko nepasiektume.

Žinoma, viliantis kažką gauti, reikia pastangų. Žmonės – mąstančios būtybės, ir negalime vadovautis tik instinktais. Mums reikia kažko daugiau, kažkam – tai tikėjimas, man – viltis, kad rytoj bus geriau, šviesiau.

Labai vyliausi sulaukti vaikelio – dukrai Rusnei jau ketveri. Vyliausi, kad mano kūryba patiks ne tik man ir mano draugams. Ir gera, kad rezultatai patinka ir kitiems. Džiugina ne tik pinigai, kuriuos už tai gaunu.

Buvo ir sudužusių vilčių, bet vietoj jų suspindi kitos.

Edmundas Saladžius, menininkas (65 metai)

Viltis maitina visą mūsų visą gyvenimą nuo šios minutės ir toliau. Beviltiškumas – dvasinė mirtis. Vilties reikia kasdien, kiekvieną minutę, kiekvieną sekundę. Gyvenimas yra loterija, nors nuo to aukso puodo mums nubyra tik trupiniai.