"Mes neišradome hakatono, tačiau šį formatą pirmieji pritaikėme naujame kontekste", – sako Kauno kolegijos direktoriaus pavaduotoja studijoms ir mokslui dr. Nijolė Zinkevičienė, pasakodama apie šių metų kolegijos iniciatyvą Kaune rengti intensyvias naujovių kūrimo dirbtuves, kuriose dalyvauja ir akademinė bendruomenė, ir verslo įmonių darbuotojai.

Nėra įprastas reiškinys

N.Zinkevičienė omenyje turi du dalykus. Pirmasis – vadinamieji hakatonai. Tai ribotą laiką vykstančios naujų produktų kūrimo iniciatyvos, kuriose tarsi maratonuose dalyvauja ir bendras užduotis sprendžia įvairių sričių specialistai. Šis formatas nėra naujiena IT sektoriuje – čia kurdami naują produktą jėgas suvienija programuotojai, dizaineriai, vadybininkai. Antras dalykas – Lietuvos pramonėje tokiu būdu atrasti naujų produktų idėjų dar nėra įprastas reiškinys. Įmonių veikloje dažniau naudojamas tradicinis būdas – idėjų generavimas darbuotojų rate, pasitelkiant asmeninę patirtį ir vartotojų apklausų rezultatus. Ypač kalbant apie tradicines pramonės šakas – pavyzdžiui, maisto arba statybinių produktų gamybą.

Kaip pasakoja Kauno kolegijos dėstytojai, kurie kartu su verslo įmonėmis rengia intensyvias kūrybines dirbtuves, hakatonų formatas kol kas šiandienos Lietuvoje pažįstamas startuolių įmonėms, bet ne rinkos gigantams. Šie dažniausiai persiperka išvystytas idėjas, kurias sukūrė jauni žmonės. Tokiu būdu pasaulį išvydo ne vienas išmaniųjų telefonų programinės įrangos, debesų kompiuterijos ar netgi edukacinės įrangos sprendimas. Visuomenei gerai žinomas pavyzdys – programėlė "Skype", kuri kadaise buvo sukurta būtent tokio pobūdžio renginyje.

Nuo įrenginio iki sumuštinio

Organizatoriai pasakoja, kad intensyvių kūrybinių dirbtuvių esmė – labai paprasta, tokių renginių organizavimo patirtį yra ypač išplėtojusios Skandinavijos šalys. Kolegijos naujų produktų idėjų dirbtuvėse dalyvauja mišrios komandos, suburtos iš įvairiose studijų programose studijuojančių Kauno kolegijos studentų. Į procesą taip pat įtraukiami įmonės darbuotojai, kurie atlieka komandos pagalbininkų, mentorių vaidmenis, studentus konsultuoja kolegijos dėstytojai. Per tris dienas komanda turi sukurti iš išvystyti naujo produkto idėją pagal įmonės pateiktus reikalavimus.

Iki šiol Kauno kolegijos organizuotose dirbtuvėse studentai gavo užduotį modeliuoti nestandartinių gabaritų konstrukciją, kuri skirta statybų pramonės gaminiams transportuoti ir laikyti, arba sukurti sumuštinio receptūrą valgytojams, kurių amžius – nuo 15 iki 35 metų.

Studentai akcentavo, kad tai naujo tipo mokymasis, kur suteikiama laisvė kūrybiškumui, dirbama komandoje, mokomasi vieniems iš kitų.

Priklausomai nuo įmonės užsakymo, Kauno kolegijos rengiamose kūrybinėse dirbtuvėse jėgas jau spėjo išbandyti kolegijoje rengiami logistikos specialistai, maisto technologai, dizaineriai, interjero ir baldų projektavimo specialistai, multimedijos technologai, verslo vadybininkai. Būta atvejų, kai kurdami naują produktą prisidėjo netgi medicinos technologai.

Standartinė inovacijų dirbtuvių trukmė – iki trijų darbo dienų. Dirbtuvėse dalyvavę kolegijos studentai pasakojo, kad laikas labai ribotas, ne vienas jų darbavosi ir naktį. Vis dėlto tempas įpareigoja dirbti apgalvotai, protingai pasiskirstyti užduotis, neįstrigti nenaudingose diskusijose.

"Studentai akcentavo, kad tai naujo tipo mokymasis, kur suteikiama laisvė kūrybiškumui, dirbama komandoje, mokomasi vieniems iš kitų. Šitaip įgyjamos tarpdisciplininės kompetencijos, ir taip mokytis yra įdomu", – pasakoja kolegijos direktoriaus pavaduotoja studijoms ir mokslui.

Pasak N.Zinkevičienės, tokio tipo dirbtuvių sėkmę lemia tai, kad sudaroma puiki galimybė sujungti patirtį, kurią atsineša skirtingas žinias turintys dalyviai. "Kadangi kolegijoje rengiame informatikos, inžinerijos, technologijų, sveikatos, verslo, viešosios vadybos, menų ir kitų krypčių grupių specialistus, turime potencialą į kuriančias grupes suburti jaunimą iš tų sričių, kurios reikalingiausios vykdomam projektui", – teigia pašnekovė ir pabrėžia, kad šiuolaikinėje darbo rinkoje vienas svarbiausių įgūdžių – gebėjimas efektyviai dirbti komandoje ir siekti bendro rezultato. Pokalbiuose darbdaviai neretai įvardija problemą – kai kuriems, ypač jauniems, darbuotojams pavyksta pateikti puikių pasiūlymų dirbant individualiai, tačiau susigroti ir susikalbėti su likusiu kolektyvu nepavyksta. Todėl idėjos dažnai lieka pradinio lygio, jos neišrutuliojamos giliau, nesusiejamos su tikrovės sąlygomis.

Viršijo verslo lūkesčius

Pasak bendrovės "Mantinga" atstovų, Kauno kolegijos komandos pateiktas pasiūlymas rengti tokio formato renginį suintrigavo – šios bendradarbiavimo formos įmonė iki šiol nebuvo išbandžiusi. "Net nesitikėjome, kad dirbtuvėse gautos idėjos bus tokios artimos mūsų realybei, jas išplėtojus tikrai galima diegti į gamybą. Tai ateityje ir padarysime", – taip studentų parengtus pasiūlymus įvertino bendrovės "Mantinga" generalinio direktoriaus pavaduotojas Mantas Agentas ir pripažino, kad rezultatai viršijo įmonės lūkesčius.

Kauno kolegijos pavaduotoja studijoms ir mokslui sako ypač vertinanti studentų pasiekimus, kurie įrodo jaunosios kartos kūrybingumą ir gebėjimą prisitaikyti prie realių darbo sąlygų. Kauno kolegijos vertybė – praktinis aukštojo mokslo žinių pritaikymas, todėl džiaugiamės, kai dirbtuvėse tokiu būdu pavyksta sukurti pridėtinę vertę verslui", – sako N.Zinkevičienė.

Kolegijos hakatonų entuziastai pabrėžia, kad ypač vertina pasitikėjimą tų įmonių, kurios išdrįso pabandyti naujovę. Įvairių gabaritų elementus pastatų fasadams gaminančios įmonės "Staticus" vadovybė pripažįsta, kad, kaip ir daugelis, iš pradžių dairėsi į universitetus, tačiau vis dėlto pirmąjį projektą nuspręsta įgyvendinti su Kauno kolegija – įmonei aukštoji mokykla paliko lankstaus, operatyvaus ir motyvuoto partnerio įspūdį. Kauno kolegijos vadovų ir dėstytojų požiūris į darbą sutapo su įmonės lūkesčiais.

Panašiai galvojo ir gerai žinomos bendrovės, stambios maisto pramonės rinkos žaidėjos "Mantinga" vadovai. "Turime patirties dirbdami su mokslininkais, o štai su studentais rimtai niekada nedirbome. Vis dėlto galimybė iš pirmų lūpų išgirsti šviežiausias mintis ir pasiūlymus – vertinga informacija įmonei, jautriai reaguojančiai į vartotojų poreikius", – apsisprendimą dalyvauti projekte komentavo "Mantingos" generalinio direktoriaus pavaduotojas Mantas Agentas.

Anot N.Zinkevičienės, intensyvaus mokymo programos studentams dirbant komandose nėra naujiena nei Lietuvos, nei užsienio aukštajame moksle, tačiau ne kiekviena įmonė ir aukštoji mokykla yra pasiruošusi bendradarbiauti. Kodėl? Todėl, kad tai reikalauja išteklių: finansų, žmonių, laiko. Verslo ir aukštojo mokslo įstaigos bendradarbiavimas gali duoti vertingos patirties abiem pusėms – viena jų gauna edukacinę naudą, o kita – galimybę giliau pažinti vartotojus.

N.Zinkevičienės manymu, aptarti atvejai parodo, kad Lietuvos situacija verslo bendruomenėje keičiasi. Šiandien verslas ne tik reikalauja paruoštų specialistų, bet ir yra pasiruošęs duoti. Prie šiuolaikiškos, kvalifikuotos ir kūrybiškos darbo jėgos ugdymo prisideda ir patys darbdaviai.

Komentaras

Benjaminas Žemaitis, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas

Rūmų nario – Kauno kolegijos iniciatyva populiarinti hakatono kaip inovacijų kūrimo metodą tarp pramonės įmonių yra sveikintina. Džiaugiamės, kad kolegijos renginiai kartu su verslo atstovais ugdo kūrybiškumą gamyboje, skatina empatiją klientams ir vartotojams, be kurios neįsivaizduojama ketvirtoji pramonės revoliucija.