Įtarė apgavystę

Išmaldos prašytoją užfiksavęs kaunietis feisbuke pasidalijo istorija: esą išmaldos prašanti moteris pasisakė esanti iš Moldovos, yra apgauta, nes kažkas pažadėjo darbą, kurio realiai neparūpino, todėl įstrigo čia su dviem vaikais.

Jautriai į situaciją sureagavęs kaunietis netruko sulaukti komentarų, kad išmaldos prašytoja – Kaune gerai žinoma ir pinigų prašo nuolat. Komentatoriams užkliuvo ir amžius, nes moteris nurodė esanti 65 metų, atvykusi su 18 ir 16 metų vaikais. "Gimdė 49-erių?" – komentaruose liejosi abejonė.

Vis dėlto, net jei ši situacija buvo melaginga, kaunietis atkreipė dėmesį į Kaune esantį toli gražu ne vieną gyvenamosios vietos neturintį asmenį.

Iki Lietuvoje paskelbiant karantiną, nakvynės namuose galiojusios taisyklės jų gyventojus vertė dienomis ieškoti užsiėmimų. Į nakvynės namus jie buvo įleidžiami tik nakvoti.

Keičia tvarką

Karantinas Lietuvoje įvedė pataisas ir šiose įstaigose. Kauno miesto socialinių paslaugų centro direktoriaus pavaduotoja, atliekanti direktoriaus funkcijas Roberta Motiečienė paaiškino, kad, atsižvelgus į susiklosčiusią situaciją, Kauno miesto socialinių paslaugų centras priėmė sprendimą sugriežtinti sąlygas: ribojamas išėjimas iš pastatų, padidinti asmeninės higienos reikalavimai, nuolat dezinfekuojamos  patalpos.

"Taip pat laikino apnakvindinimo paslaugų gavėjams šiuo laikotarpiu sudarytos sąlygos dienos metu pasilikti laikino apnakvindinimo patalpose, kuriose pagal galimybes asmenys aprūpinami maisto, higienos ir dezinfekavimo priemonėmis", – pasikeitusias sąlygas mini R.Motiečienė.

Norintieji bent naktimis gauti lovą turėjo laikytis nakvynės namuose skelbiamų taisyklių. Tiesa, pavasaris ne koronaviruso pandemijos metu būdavo tas metas, kai nuolatinės gyvenamosios vietos neturintys asmenys mielai atsisakydavo nakvynės namų teikiamų malonumų dėl būtinybės laikytis taisyklių ir keldavosi gyventi į lengvai surenčiamus savadarbius būstus gryname ore. Viliamasi, kad įtempta padėtis Lietuvoje pristabdys benamių migravimą į gamtą.

Tai ne židinys

Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Renata Kudukytė-Gasperė ramina, kad benamiai nėra išimtis plisti koronavirusui, tačiau ir nėra padidintos rizikos grupė. Liga paplitusi taip smarkiai, kad kiekvienas iš mūsų galime būti šio viruso nešiotojais, todėl prevencinės priemonės ir karantino sąlygų laikymasis yra privalomas visiems be išimčių.

Manome, kad miestas yra pasirengęs sėkmingai susidoroti su šiais galimais iššūkiais.

"Nuolatinės gyvenamosios vietos neturintys asmenys Kauno mieste nekelia ypatingų grėsmių, o jų judėjimo ribojimas ar kitoks laisvių suvaržymas būtų mažų mažiausiai neadekvatus ir nehumaniškas, todėl apie tokius sprendimus šiuo metu net nėra svarstoma, neturint tam jokios pagrįstos priežasties", – aiškina R.Kudukytė-Gasperė.

Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja pabrėžė, kad Kaunas turi sėkmingai veikiančius nakvynės namus, kur tokiems asmenims suteikiama ne tik pastogė, bet ir galimybė pasirūpinti asmenine higiena. Socialiniai darbuotojai taip pat pasirengę suteikti visą reikiamą pagalbą ir paramą

"Manome, kad miestas yra pasirengęs sėkmingai susidoroti su šiais galimais iššūkiais. Esame tikri, kad viešąją tvarką mieste užtikrinantys policijos pareigūnai mato ir vertina situaciją, todėl, pastebėję problemą, neabejotinai praneštų ir bendromis pastangomis ieškotume galimų sprendimų", – situaciją vertina vedėja.

Policija nepanikuoja

Kauno policija dėl benamių ar išmaldos prašančių asmenų problemų kol kas nemato.

"Praėjusią savaitę nėra gauta pranešimų apie išmaldos prašančius asmenis Kauno miesto centro teritorijoje. Nors atskirų nurodymų nėra gauta, tačiau Kauno apskrities pareigūnai, pastebėję nuolatinės gyvenamosios vietos neturinčius asmenis, esant poreikiui, pristato juos į laikinos nakvynės namus, kur suteikiama galimybė būti tiek nakties, tiek ir dienos metu bei suteikiama reikalinga socialinė pagalba", – "Kauno dieną" informavo policijos atstovė spaudai Justina Kazragytė.

Buvo skelbta, kad už karantino režimo nesilaikymą numatyta atsakomybė asmenims, priklausomai nuo padaryto nusižengimo, nuo 60 iki 3 tūkst. eurų. Baudžiamojo kodekso 277 straipsnis numato, kad už kovos su epidemijos ir užkrečiamųjų ligų pažeidimus gresia bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Vyriausybė svarsto pratęsti karantiną ir dar labiau griežtinti atsakomybę jo nesilaikantiems.