Redakciją pasiekė skaitytojos Agnės laiškas, kuriame moteris dėstė: „Kiras tik vakar naktį ir šiandien gavo vandens, nes į tuščias plytelių ertmes palijo. Išeit neišeina, paskrist bando, bet negali. Vietoje jau buvo atvykęs Gyvūnų globos vaikinas (Gyvūnų globėjų asociacijos atstovas – aut. past.), tarėsi su moterimis, ką daryti, gal paleisti prie vandens, pasiūliau atvežti paukštį į Kalniečių parką, ten prūde yra žuvies, bet viskas atsidėjo rytdienai. Gaudyti nenorėjo, vietinė moteris pasiūlė sugauti rytoj, sutiko. Moterys pribėrė batono, jį sulesė balandžiai ir kiras liko ten pat.“

Pamačius tokį vaizdą reikia vertinti konkrečią situaciją – ar jaunikliui tikrai reikia pagalbos. Jeigu nėra tiesioginės grėsmės, geriausia paukščio neliesti, nes visi procesai gamtoje vyksta natūraliai.

Taip pat moteris atsiuntė ir susirašinėjimą su Gyvūnų globėjų asociacijos atstovais. Tvorą, kuri juosia renovuojamą Laisvės alėją, moteris prilygino grotoms, pro kurias kiras niekaip negali prasibrauti.

Pokalbio su kauniete metu gyvūnų organizacijos darbuotojas pasiūlė pasavanoriauti (taip, kaip tai daro minima tarnyba) ir pačiai atvežti įkalintą ir ištroškusį paukštį į nurodytą organizacijos vietą Kaune. Ši atsakė, kad tai ne jos darbas ir liepė paukštį pasiimti patiems. Galiausiai į Laisvės alėją buvo atvažiavęs asociacijos atstovas, tačiau paukščiu taip ir nebuvo pasirūpinta. Po susitikimo su asociacijos atstovu niekas nebuvo išsiaiškinta, moteris apie kirą nesulaukė jokių žinių.

„Tokia pati situacija pasitaikė ne tik su kiru, bet ir su anksčiau parke rasta antimi, kurios koja buvo sulaužyta. Pasiūlė tą antį stebėti, kelias dienas pastebėjome, paskui ta antis dingo – ten laksto daug šunų, ją lengva pagauti. Darbuotojai sakė, kad jei atvešiu – pažiūrės lūžusią paukščio koją, o jei ne – geriau nesikišti į gamtą. Nesuprantu tokio požiūrio. Nuliūdino organizacijos siūlymas savanoriauti ir atvežti antį – bet negi aš su mažu vaiku gaudysiu antį į maišelį ir vešiu?“ – kritikos strėlės gyvūnų prižiūrėtojams leidžia kaunietė.

Siūlo palikti natūraliai gamtos atrankai

Portalas kauno.diena.lt susisiekė su Gyvūnų globėjų asociacijos atstovais Kaune – „Gyvūnų priežiūros centru“. Darbuotojas teigė, kad, nors kiras yra vandens paukštis, tačiau nereikia nustebti pamačius kirą vaikščiojant miesto gatvėmis – tai gali būti jų vystymosi stadija, jie sustiprėja ir geba skristi, migruoja į kitas vietas:

Tokia pati situacija pasitaikė ne tik su kiru, bet ir su anksčiau parke rasta antimi, kurios koja buvo sulaužyta.

„Galbūt statybų aikštelė nėra pati tinkamiausia vieta vystytis, tačiau įprastai tėvai, jei nėra žuvę, rūpinasi savo jaunikliais ir jų nepalieka. Kartais žmonės net ir nemato jauniklio tėvų – jie bijo žmonių, saugosi, o galbūt kai nueiname ir jie pasijaučia saugūs – grįžta maitinti jauniklio. Nieko nuostabaus, kad žmonės mato besivystančius paukščius neįprastose teritorijose. Žinoma, žmonės nerimauja, tačiau mes stengiamės jiems aiškinti tokį vystymosi procesą“, – situaciją kitomis spalvomis nei kaunietė piešė įstaigos atstovas.

Pamačius tokį vaizdą reikia vertinti konkrečią situaciją – ar jaunikliui tikrai reikia pagalbos. Jeigu nėra tiesioginės grėsmės, geriausia paukščio neliesti, nes visi procesai gamtoje vyksta natūraliai. Paklaustas apie konkretų atvejį, asociacijos atstovas teigia, kad, nors žmonės stengiasi gelbėti gyvūnus ir paukščius, tačiau neretai reikia viską palikti natūraliai gamtos atrankai: „Ne visada išgelbėtą jauniklį pavyksta išsaugoti.“

Žmonių, kurie kreipiasi į asociaciją ne tik dėl sužeistų kačių ar šunų, bet ir dėl paukščių, pasitaiko dažnai. Tai – asociacijos kasdienybė: „Konsultuojame žmones įvairiais klausimais, patys važiuojame gelbėti gyvūnų, žmonės taip pat atveža sužeistuosius. Šiuo metu auginame varną, jauniklį kirą, tačiau visada reikia atsižvelgti į situaciją, ar tikrai reikia kištis į natūralią gamtą. Žmonės baiminasi, kad paukštį gali suėsti katė ar kitas gyvūnas, tačiau reikia suprasti, kad yra natūrali gamtos atranka – kiekvienas gyvūnas maitinasi kitu gyvu sutvėrimu. Tie, kurie išgyvena yra stipriausi, verti vesti palikuonis ir šis gamtos ratas vystosi natūraliai. To nereikia bijoti.“

Gyvūnų globėjų asociacijos internetiniame puslapyje nurodoma informacija apie tai, kaip reikia elgtis radus laukinį paukštį ar gyvūną: jo jokiu būdu negalima liesti, nes grįžę jauniklio tėvai ir užuodę žmogaus kvapą gali nustoti rūpintis jaunikliu. Dažnai tėvai bijo žmonių, todėl pasirodo tik tada, kai jaučia, kad jau praėjo grėsmė – todėl neverta bandyti laukti gyvūnų ar paukščių tėvų – jie turi puikią uoslę ir jaučia, kad pavojus vis dar netoliese.