Pereiti į pagrindinį turinį

Kauno daugiabučiai Metų renovacijos projekto rinkimuose

2020-03-13 03:00
DMN inf.

Perpus sumažėjantis energijos sunaudojimas po renovacijos – įprasta daugiabučių modernizavimo pasekmė. Progą tuo įsitikinti turėjo ir du daugiau nei prieš tris dešimtmečius statyti Kauno miesto būstai, kurie visai neseniai tapo atsinaujinančio laikinosios sostinės urbanistinio peizažo dalimi.

Renovuotas daugiabutis Kaune
Renovuotas daugiabutis Kaune / BETA archyvo nuotr.

Šių daugiabučių renovacijos investicinio plano įgyvendinimo konsultantas Olegas Mackevičius pasakoja, kad pirmojo, P.Lukšio g. 2 stovinčio, pastato gyventojai renovuoti savo būstą sutiko tik po ilgų diskusijų.

„Neretai tenka kreiptis į gyventojus asmeniškai ir su jais kalbėtis, pasakoti apie būsimą renovacijos naudą, valstybės paramą, sumažėsiančias sąskaitas ir kt. Užtikrinant, kad šis pastatas būtų modernizuotas, didelį darbą atliko ir bendrijos pirmininkas, ir valdyba, taip pat daug prisidėjo ir šeimos, turinčios teisę į šildymo kompensaciją, nes joms renovacija nieko nekainuoja“, – sako O.Mackevičius.

Jis sako, kad galutinio sprendimo priėmimui itin daug įtakos turėjo galimybė ateityje mokėti perpus ar dar mažesnes sąskaitas už šildymą, taip pat būtinybė modernizuoti senus susidėvėjusius liftus.

Anot pašnekovo, lūkesčiai atsipirko su kaupu – po daugiabučio renovacijos gyventojai sunaudoja 75 proc. mažiau šilumos energijos, o pastatas pasiekė C energinio naudingumo klasę.

O.Mackevičius priduria, kad vis dėlto būsto modernizavimo vertė – ne tik ekonominė: „Po renovacijos ne tik pagerėjo butų savininkų gyvenimo kokybė, komfortas, bet ir išaugo turto vertė – dabar išnuomoti ar parduoti butą yra gerokai paprasčiau, nes žmonės ieško namų, kuriuose jaustųsi patogiai ir jaukiai.“

Jo teigimu, siekiant dar labiau sutaupyti ir kartu prisidėti prie aplinkos tausojimo, buvo nuspręsta investuoti į atsinaujinančius energijos išteklius – vėdinimo sistema buvo sukonstruota taip, kad pašalintas oras iš kambarių taptų energija, šildančia karštą vandenį. Šilumos energiją karštam vandeniui ruošti papildomai gamina ir ant stogo įrengti saulės kolektoriai.

Prieš renovaciją – milžiniškos sąskaitos

Kitas daugiabutis, esantis Geležinio Vilko g. 1, taip pat tapo puikiu pavyzdžiui savo būstų dar nerenovavusiems žmonėms. O.Mackevičius teigia, kad prieš pastato atnaujinimą gyventojai skundėsi itin aukštomis šildymo sąskaitomis.

„Prieš renovaciją šis daugiabutis sunaudodavo itin daug šilumos energijos, todėl jai pasibaigus didelių pasikeitimų buvo neįmanoma nepastebėti – gyventojai už šildymą iškart pradėjo mokėti gerokai mažiau“, – sako pašnekovas.

Anot jo, dar prieš kelerius metus vidutiniškai daugiabutis sueikvodavo 243,25 kWh/kv. m, o dabar energijos reikia beveik perpus mažiau – 72,05 kWh/kv. m.

Žymiai sumažinti energijos sąnaudas padėjo modernizuota pastato šildymo sistema: buvo įrengta nauja nepriklausoma šildymo sistema, pakeisti vamzdynai, radiatoriai. Prie to prisidėjo ir tinkuojamo fasado pasirinkimas, kadangi namas su tokio tipo išoriniu sluoksniu yra sandaresnis, o tai leidžia papildomai sutaupyti apie 10–15 proc. šilumos energijos.

Be to, kaip ir pirmajame pastate, Geležinio Vilko g. 1 daugiabutyje taip pat buvo įrengti atsinaujinantys energijos šaltiniai – tokių inovatyvių išteklių kaip saulės kolektoriai ar šilumos siurblys eksploatavimas žymiai prisideda prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos mažinimo.

Metų renovacijos projekto rinkimai

Šie daugiabučiai dalyvauja 2020-ųjų Metų renovacijos projekto rinkimuose, kuriuos rengia Būsto energijos taupymo agentūra (BETA). Susipažinti su visais kandidatais galima BETA „Facebook“ puslapyje ir naujienų portale. Geriausius įgyvendintus projektus kviečiami rinkti visi Lietuvos gyventojai – balsavimas už kandidatus prasidės kovo 31 d. naujienų portale, o laimėtojai bus paskelbti balandžio pradžioje.

Straipsnis užsakytas

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų