KKPDA, atsiliepdama į Finansų ministerijos kvietimą, pateikė savo siūlymus dėl mokesčių lengvatų peržiūros. Verslo bendruomenės siūlymu, mokesčių lengvatų peržiūra turi būti atliekama atsižvelgiant į joms keliamus tikslus, poveikį verslui, visuomenei bei valdžios biudžeto pajamoms.

Pasak KKPDA prezidento Jono Guzavičiaus, svarbu ir tai, ar lengvata, tinkamai nukreipta.

„Mūsų asociacijos nuomone, lengvatos turėtų būti skiriamos toms verslo sritims, kurių vystymui valstybėje taikomas prioritetas, ir kurios ateityje duos valstybei didžiausią mokestinę grąžą. Taip pat – toms gyventojų grupėms, kurios yra socialiai pažeidžiamos. Tai – dirbantys neįgalūs asmenys. Arba yra numatyti jų skatinimo per mokesčių lengvatas tikslai, pvz., – gimstamumo didinimas, parama jaunoms šeimoms“, – teigia J. Guzavičius.

Kauno pramonininkų įsitikinimu, mokesčių lengvatos turi duoti numatytą ekonominę, socialinę ar aplinkosauginę naudą, jos turėtų būti pagrįstos išsamia susijusių išlaidų ir naudos analize. Taip pat lengvatos dydis turėtų būti adekvatus, o jos administravimo kaštai maži.

Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos vykdomosios direktorės ir miesto savivaldybės Tarybos narės Editos Gudišauskienės teigimu, mokesčių lengvata – tam tikra subsidijos/paramos forma, todėl turi būti vertinama, ar mokesčių jos taikymas administracine prasme yra efektyvesnis nei kitų subsidijų/paramos formos. Ar paprasčiau mažas pajamas gaunantiems asmenims yra taikyti mokesčių lengvatas, ar kitokias finansinės paramos formas. Kalbant apie skaidrumo principo laikymąsi, tai visuomenė turėtų matyti, kiek kainuoja mokesčių lengvatos, ir kas gauna naudą.

Lengvatos turėtų būti skiriamos toms verslo sritims, kurių vystymui valstybėje taikomas prioritetas, ir kurios ateityje duos valstybei didžiausią mokestinę grąžą.

Kauno pramonininkų ir darbdavių įsitikinimu, mokesčių lengvatos kai kuriais atvejais turėtų būti ribotos trukmės, pvz., jeigu jos skirtos tam tikros verslo srities skatinimui. Ir visai neabejotina, kad mokesčių lengvatos turi būti taikomos moksliniams tyrimams bei eksperimentinei plėtrai, prie aplinkosaugos problemų prisidedančioms priemonėms, eksporto skatinimui, verslo konkurencingumui pasaulinėse rinkose remti, investicijoms į šalį pritraukti.

„Labai svarbu identifikuoti valstybės prioritetus vystant vienas ar kitas verslo sritis, įvertinti išorės mokestinę aplinką, kitų šalių analogiškoms verslo sritims taikomas lengvatas“, – primena Asociacijos vadovas J. Guzavičius.

Anot UAB „Inti“ finansų direktorės Laisvydos Stonės,  iš esmės Lietuvos mokesčių sistema nėra nei pati geriausia, nei pati blogiausia Europos Sąjungoje. Tačiau mokesčių lengvatos skatina tik tam tikras verslo sritis, todėl iškreipia sveiką konkurenciją, tolygią mokesčių naštą versle.

„Pavyzdžiui, lengvatos žemės ūkio sektoriui – kurui, taršai, pelno mokesčiui, nekilnojamam turtui ir panašiai. Reikia paminėti ir netolygų darbo pajamų apmokestinimą pagal veiklos formas. Ir tai, kad verslo liudijimai, tarkim, statybos darbų grupėms (statybvietės paruošimas, stogų dengimas, pamatų klojimas, mūrijimo, betonavimo, hidroizoliaciniai darbai, pastolių bei darbo platformų statymas ir ardymas, dūmtraukių įrengimas ir t.t.) skatina nesąžiningą konkurenciją ir mokesčių naštą.

Mūsų nuomone, turėtų būti leidžiama verslo liudijimą įsigijusiam fiziniam asmeniui atlikti tik elementarius statybos darbus, kurių atlikimas yra paprastas, nereikalingos ilgalaikės garantijos. Tai gali būti apdailos darbai: dažymas, plytelių klijavimas, smulkūs remonto darbai, valymas“, – atkreipia dėmesį L. Stonė.

Asociacija taip pat siūlo nelaikyti GPM objektu išlaidų darbuotojų apgyvendinimui (įdarbinant iš regiono), transporto išlaidų kelionei į darbą/iš darbo. Greta to politikams patariama pasigilinti į pelno apmokestinimo klausimą.

„Visų pirma mokamas avansinis pelno mokestis. Vėliau mokamas pelno mokestis nuo viso uždirbto pelno. Dalis pelno nėra išmokama akcininkams, jis lieka įmonėje. Todėl, gal būtų tikslinga mažinti pelno mokestį reinvestuojamam pelnui“,– sako J. Guzavičius, Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos prezidentas.

Apibendrindama Asociacijos siūlymus, prof. dr. Astrida Miceikienė, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos kanclerė, pažymėjo, jog visos mokesčių lengvatos turi būti taikomos, derinant valdžios ir verslo, valdžios ir gyventojų interesus, kurie dažnai yra priešingi. Ir be abejo, lengvatų taikymui arba jų naikinimui turi būti atliekamas ekonominio, socialinio, aplinkosauginio poveikio vertinimas, taip pat modeliuojama pakeitimų įtaka valdžios pajamoms, verslo vystymui, gyventojų pajamoms ir kitiems tikslams.

ELTA primena, kad Finansų ministerija imasi peržiūrėti mokesčių lengvatas. Jas pirmiausia analizuos darbo grupė, kurioje dalyvaus ir verslo atstovai. Jos tikslas – įvertinti galiojančių mokesčių lengvatų tikslingumą ir poveikį, peržiūrint šias lengvatas ir kitas specialias sąlygas, išimtis, iškreipiančias apmokestinimo teisingumą, bei pateikti siūlymus dėl teisės aktų pakeitimų. Remiantis darbo grupės rezultatais, mokesčių teisės aktų pakeitimo projektai bus pateikti viešosioms konsultacijoms su visuomene šių metų kovui baigiantis, o balandžio antroje pusėje – ir Vyriausybei.