Kitąmet bėgikai prie starto linijos Laikinojoje sostinėje rinksis kur kas anksčiau – paskutinį balandžio sekmadienį.

„Stebint pastarųjų kelerių metų tendencijas, oro temperatūra mūsų renginyje tampa vis nepalankesniu veiksniu rezultato siekimui. Nutarėme Kauno maratoną organizuoti paskutinį balandžio sekmadienį ir taip sudaryti maksimaliai geras sąlygas siekti pačių geriausių rezultatų tiek mėgėjams, tiek profesionalams“, – teigė „Citadele Kauno maratono“ direktorius Regimantas Tarasevičius.

Šiemet septintą kartą vykusio renginio metu temperatūra pakilo arti 30 laipsnių – taip įvyko dar kelis kartus prieš tai. Reaguodami į oro sąlygas, organizatoriai vandens punktus išdėlioja dvigubai dažniau nei numatyta reikalavimuose (stotelės išdėstytos kas 2,5 km, o ne 5 km).

Tačiau siekti aukštų rezultatų, nepaisant lygios ir nesudėtinga vadinamos Kauno trasos, yra labai sudėtinga. Be to, Kauno maratono organizatoriai nori siekti IAAF „Bronze Label“ statuso, o tam reikalinga į startą Kaune pritraukti tam tikrą skaičių profesionalų.

„Jau antrą kartą bėgau Kaune, man čia labai patinka, gražus miestas ir trasa labai gera, tačiau vasarą bėgti šiek tiek per karšta“, – po finišo sakė maratoną laimėjusi ukrainietė Irina Masnik, pripažinusi, kad karštis sutrukdė finišuoti greičiau.

Kauno maratonas yra vienas iš dviejų bėgimo renginių Lietuvoje, kur galima vykdyti pasaulio čempionato ir olimpinių žaidynių normatyvus. Tačiau birželį, likus iki svarbiausių pasaulinio lygio lengvosios atletikos varžybų tik 1-2 mėnesiams, tą daryti būna per vėlu. Tuo tarpu maratono organizavimas balandžio pabaigoje leistų tikėtis pajėgiausių lietuvių startų stebint saviems aistruoliams.

Šiemet „Citadele Kauno maratone“ jėgas išbandė daugiau nei 5 tūkstančiai bėgikų iš 39 šalių. Maratono rungtį laimėjo trasos rekordą pagerinęs Remigijus Kančys ir I.Masnik, pusmaratonį – taip pat trasos rekordą užfiksavusi Loreta Kančytė bei Ignas Brasevičius, o 5 km varžybas – ukrainietis Olegas Kajafa ir Marija Jekabsonė.

Įmonių – Mero taurės nugalėtojais tapo UAB „Baltic transline“ bėgikai, iš viso įveikę 479,6 km. Aukštųjų mokyklų taurę iškovojo Vytauto Didžiojo universitetas (503,1 km), mokyklų taurę – LSMU gimnazija (84,4 km), o bėgimų klubų taurę – Kauno „Bėgimo mėgėjų klubas“ (1211 km).

Kauno maratone varžėsi ir politikai: daugiausiai kilometrų įveikė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai – 79,2 km.

Registracija į kitąmet balandžio 26-ąją vyksiantį Kauno maratoną jau prasidėjo. Bilietų kainas tiesiogiai lems dalyvių skaičius, o ne kaip iki šiol pirkimo data, tad pigiausius bilietus gaus pirmi užsiregistravę.