Gali pasiekti greičiau

„Poliklinikoje galima greičiau pasiekti gydytojus specialistus, konsultuojančius ir universitetinėse ligoninėse. Suteikiamos paslaugos, atliekami tyrimai – tokie patys. Taigi, ateiti į konsultaciją pas kraujagyslių chirurgą poliklinikoje yra patogiau“, – pastebėjo KMP Šilainių padalinio gydytojas kraujagyslių chirurgas Viktoras Šliaužys.

Jis pabrėžė, kad pirmos kraujagyslių chirurgo konsultacijos KMP metu visada atliekamas paciento kraujagyslių echoskopinis tyrimas: „Tai  pagrindinis tyrimas, padedantis diagnozuoti įvairias kraujagyslių ligas. Ištyrus, jei yra poreikis, pacientas siunčiamas magnetinio rezonanso, kompiuterinės tomografijos tyrimų ar atlikti operaciją universitetinėje ligoninėje.“

Poliklinikoje galima greičiau pasiekti gydytojus specialistus, konsultuojančius ir universitetinėse ligoninėse. Suteikiamos paslaugos, atliekami tyrimai – tokie patys.

KMP Šančių padalinio kraujagyslių chirurgo Arvydo Magalengos teigimu, į konsultacijas poliklinikoje dažniausiai ateina žmonės, besiskundžiantys kojų skausmu, tinimu, tirpimu. „Šie simptomai gali atsirasti ne tik dėl kraujagyslių bėdų – ir dėl sąnarių, stuburo problemų. Tačiau mes paprastai esame pirmieji gydytojai specialistai, pas kuriuos šeimos gydytojai siunčia pacientus atsiradus minėtų simptomų. Atlikę tyrimus, mes arba patvirtiname šių bėdų, atsiradusią dėl kraujagyslių sutrikimų, priežastį, arba atmetame ir siunčiame pas kitus gydytojus specialistus. Kalbant apie ligas, susijusias su kraujagyslėmis, dažniausiai diagnozuojame kojų venų išsiplėtimą, kitaip tariant, venų varikozę“, – atkreipė dėmesį A.Magalenga.

Pajėgos: (iš kairės) S.J.Norvydas, A.Magalenga ir M.Laukaitis konsultuoja pacientus skirtinguose KMP padaliniuose, prireikus operuoja universitetinėse ligoninėse. / Justinos Lasauskaitės nuotr.

Gydytojai įspėja: jei bent vienas iš tėvų sirgo šia liga, tikimybė ja susirgti siekia 50 proc., jei abu – iki 80 proc. Venų varikoze dažniau serga sėsliai gyvenantys, antsvorio turintys žmonės, moterys po nėštumų. Ligai progresuojant, iš pradžių odos paviršiuje išryškėja smulkūs, vėliau – ir stambūs kraujagyslių tinklai. Paskutinėse ligos stadijose, jei negydoma, gali atsirasti trofinių opų.

Gydant venų varikozę, ne visada prireikia operacijos. Kartais taikoma kompresoterapija – naudojamos elastinės kompresinės kojinės.

Pilvo aortos aneurizma

Nemažą dalį kraujagyslių chirurgų pacientų sudaro žmonės, sergantys kraujagyslių ateroskleroze (susiaurėjimu). Ši liga dažniausiai pasireiškia kojose. „Paprastai viskas prasideda nuo skausmų blauzdose vaikštant. Pvz., nuėjus 200 m žmogui ima skaudėti blauzdas. Sustojus ir pailsėjus skausmas praeina. Progresuojant ligai, nueinamas atstumas vis trumpėja, vėliau blauzdas ima skaudėti ir nevaikštant“, – V.Šliaužio žodžiais, ligai pažengus, gali atsirasti ir žaizdų, gresia gangrena.

Kraujagyslių aterosklerozė sukelia periferinių arterijų okliuzinę ligą (PAOL), kuria sergant, arterijos gali ir visiškai užakti. Pradinėse stadijose ši liga gydoma konservatyviai. Blogėjant būklei, gali būti taikomas mažiau intervencinis endovaskulinis (kai kraujagyslės plečiamos, stentuojamos) arba atviras chirurginis gydymas. Pašnekovo žodžiais, endovaskulinis gydymas gali būti taikomas ir sergant labai pavojinga visiškai besimptome liga – pilvo aortos aneurizma. Šios ligos atveju atliekamos aortos aneurizmos stentavimo operacijos.

„Išsiplėtusi aorta veikia kaip tiksinti bomba. Kuo labiau išsiplėtusi aorta, tuo didesnė jos plyšimo tikimybė. Jei šią ligą diagnozuojame laiku, kol aorta neplyšo, gydymo rezultatai labai geri, komplikacijų tikimybė labai maža – apie 3 proc. Aortai plyšus, šansai išgyventi yra labai maži – apie 15–20 proc. Pusė pacientų net nespėja pasiekti gydymo įstaigos“, – pasakojo V.Šliaužys.

Siekiant išvengti tokių komplikacijų, pilvo aortos aneurizmos profilaktikai gyventojams nuo 50–55 metų amžiaus turėtų būti atliekamas jos echoskopinis tyrimas. Laiku nustačius pilvo aortos aneurizmą, kasmet atliekant echoskopiją, jei aortos diametras didėja, atliekama planinė operacija. Taip žmogus apsaugomas nuo netikėto aortos plyšimo, galinčio sukelti staigią mirtį.

Giliųjų venų trombozė

Su giliųjų venų trombozės atvejais kraujagyslių chirurgai susiduria konsultuodami pacientus poliklinikose ir dirbdami stacionaro skyriuose. KMP Kalniečių padalinio kraujagyslių chirurgas Simonas Jonas Norvydas atkreipia dėmesį į simptomus, kuriuos patiriant, reikia skubiai kreiptis į medikus.

„Giliųjų venų trombozės požymiai yra vienos galūnės, dažniausiai kojos, smarkus ir labai greitas ištinimas, pamėlimas, skausmas. Jei taip atsitinka, reikia kuo skubiau kreiptis į gydytojus ir atlikti kraujagyslių echoskopiją – tai arba patvirtintų, arba paneigtų giliųjų venų trombozę. Tai gyvybei pavojinga būklė, kai po didelės apimties operacijos, traumos (kai galūnė dedama į gipsą, langetę), ilgo skrydžio ar padidėjus kraujo krešumui sergant tam tikromis įgimtomis ar onkologinėmis ligomis, susiformuoja krešulys giliojoje venoje. Laiku nenustačius diagnozės ir nepaskyrus gydymo kraujo krešėjimą mažinančių vaistų, krešulys gali nukeliauti į plaučius, ten užkimšti arteriją ir sukelti staigią mirtį“, – įspėja S.J.Norvydas.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Atskira pacientų grupė – žmonės, persirgę COVID-19 arba neseniai pasiskiepiję. „Jie pas mus dažniausia ateina ne dėl patiriamų simptomų, o dėl baimės. Pajutę sunkumą kojose, jie paprastai nori įsitikinti, kad kojų venose nesusidarė krešulių. Paprastai ūmių procesų  nediagnozuojame. Dažniausiai nustatome venų varikozę, kuria žmogus paprastai jau būna sirgęs anksčiau, prieš susirgdamas koronavirusu ar prieš skiepydamasis, tik liga iki tol nebūna diagnozuota“, – sakė medikas.

Tiria ir kaklo kraujagysles

Dalį pacientų pas kraujagyslių chirurgus atveda kaklo kraujagyslių problemos. „Nors žmonės paprastai skundžiasi kaklo, galvos skausmu, svaigimu, ūžimu ausyse ir pan., tai nėra tipiniai kaklo kraujagyslių ligų simptomai. Jie dažniau gali atsirasti dėl stuburo patologijos ar ausų ligos. Kaklo arterijų aterosklerozė ir dėl jos atsiradę susiaurėjimai gali sukelti insultą arba praeinantį smegenų išemijos priepuolį, kurio metu nutirpsta galūnės, gali trumpam dingti sąmonė, atmintis. Kraujagyslių aterosklerozei atsirasti įtakos turi vyresnis amžius, padidėjęs kraujospūdis, rūkymas, lipidų apykaitos sutrikimai (cholesterolio padidėjimas). Kaklo kraujagysles reikėtų tirti tiems, kurie būdingi šie rizikos veiksniai. Taip vykdoma ir insulto prevencija“, – pasak KMP Centro padalinio kraujagyslių chirurgo Martyno Laukaičio, po smegenų kraujotakos sutrikimo priepuolių ar po insulto iš karto reikėtų tirti kaklo kraujagysles. Taip būtų užkirstas kelias insultui arba jo pasikartojimui.

Kaklo kraujagyslių operacijos atliekamos, kai jos susiaurėja daugiau kaip 60–70 proc. Tik tada svarstoma tokios operacijos nauda, nes viena iš retų jos komplikacijų yra insultas.

Pasiteiravus, kokiu atveju žmogus turėtų prašyti šeimos gydytojo siuntimo pas kraujagyslių chirurgą, M.Laukaitis atsakė: „Reikėtų pasitikėti šeimos gydytojais ir griežtai nereikalauti siųsti pas specialistus, leisti šeimos gydytojui nuspręsti. Dabar ateina nemažai pacientų, kuriems kraujagyslių gydymas nereikalingas. Tai ilgina eiles. Į kraujagyslių chirurgą reikėtų kreiptis, jei kojose yra negyjančių opų, staiga stipriai ištinsta viena galūnė, jei ryškiai išsiplėtusios paviršinės venos, arba vyresniems žmonėms, kurie jaučia kojų skausmus ir kuriems būdingi minėti aterosklerozės rizikos veiksniai.“

KMP atstovų teigimu, jei eilė pas viename poliklinikos padalinyje dirbantį kraujagyslių chirurgą yra didesnė, gyventojai gali registruotis į šią konsultaciją kitame padalinyje. Gavę kraujagyslių chirurgo konsultaciją poliklinikoje, esant reikalui, jie gali laisvai rinktis, kur kreiptis stacionaro paslaugų.