Neaiški paskirtis

Kaune jau būta atvejų, kai ant tarpukario modernizmo pastatų prilipdomas priestatas, kuris neatitinka bendro konteksto. Kauniečiai atkreipė dėmesį į Kęstučio g. 40-ąjį namą, ant kurio stogo atsirado neįprastas skardos darinys.

Jis neprimena priestato, kuriame būtų įrengtas butas, mat yra gana siauras. Todėl praeiviams kilo klausimų, kam reikia tokios detalės ir ar tai padaryta laikantis paveldotvarkos reikalavimų.

„Ten tikrai nėra jokia palėpė, nes priestatas yra gana siauras. Jis tarsi uždėtas ant Kęstučio g. 40-ojo namo kolonų, esančių ties įėjimu. Matyti, kad jo šoninė siena gal metro ar dviejų. Kilo mintis, kad galbūt čia kažkas uždengta, tačiau, jei tvarkomas paveldinis namas, turi būti daroma tinkamai, o ne tiesiog skardomis užlopant sienų ir stogų detales. Koks čia šedevras padarytas, aš nesuprantu“, – stebėjosi „Kauno dienos“ skaitytojas.

Plotis: skardomis aptrauktas siauras elementas, todėl kauniečiai svarstė, kas po tokiu šedevru slepiasi. („Kauno dienos“ skaitytojų nuotr.)

Leidimų nėra

Kauno miesto savivaldybės atstovai dienraščiui aiškino, kad pagal dabar turimus duomenis statybą leidžiantys dokumentai ar kitokie suderinimai šiuo atveju nebuvo išduoti. Projektas nepasiekė ir Kultūros paveldo skyriaus.

„Minimas pastatas įtrauktas į Kultūros vertybių registrą, o nuotraukose matomas ne priestatas, bet skarda apvilkta jo vertingoji savybė – reljefiškai dekoruotas atikas. Galima tik spėlioti, kad to griebtasi siekiant apsisaugoti nuo byrančio tinko“, – skardinių elementų paskirtį įvardijo Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyriaus vyr. specialistė Dovilė Miliukštė.

Toks sprendimas smarkiai prasilenkia su tarpukario modernizmo architektūros stilistika ir bjauroja pastato vaizdą.

Vis dėlto specialistė pažymėjo, kad toks tvarkymo būdas tikrai netinkamas, nes objektų, įtrauktų į Kultūros paveldo registrą, remonto darbams taikomi griežti reikalavimai. Pasak specialistės, pastato savininkai gali kreiptis į savivaldybę ir gauti dalinį finansavimą fasadui tvarkyti.

„Toks sprendimas smarkiai prasilenkia su tarpukario modernizmo architektūros stilistika ir bjauroja ne tik pastato, bet ir visos reprezentacinės gatvės vaizdą. Vietoj tokių drastiškų ir su elementaria estetika prasilenkiančių sprendimų gyventojus kviestume dalyvauti Paveldotvarkos programoje. Miestas ne tik iš dalies finansuos tvarkybos projekto parengimą, bet ir skirs lėšų tinkamai fasadui sutvarkyti“, – paveldo objektą civilizuotu būdu sutvarkyti paragino D.Miliukštė.

Su paveldu nederinta

Kultūros paveldo departamentas (KPD) neturi duomenų, kokia tokio priestato paskirtis. Paveldosaugininkai su Valstybine teritorijų planavimo ir statybos inspekcija bandys išsiaiškinti, ar Kęstučio g. 40-ajame name nebuvo atlikta savavališkų statybos darbų.

„Neturime duomenų, kad pastato naujas „priestatas“ būtų buvęs derintas su KPD Kauno teritoriniu skyriumi. Patikrinsime pranešimą vietoje, nustačius kultūros paveldo objekto vertingosios savybės sužalojimo faktą, bus taikomos administracinio poveikio priemonės“, – nurodė KPD Kauno skyriaus vyr. specialistė Asta Naureckaitė.

Paveldo sergėtojai aiškinsis, ar reljefiškai dekoruotas atikas uždengtas, ar jo vietoje įrengta nauja statinio dalis. Paveldosaugininkai paaiškino, kad atikas – tai tarsi dekoratyvinė sienelė virš karnizo, visiškai arba iš dalies pridengianti stogą ir užbaigianti pastato fasadą. Ši Kęstučio g. 40-ojo namo dalis yra viena vertingųjų pastato savybių.

Jei bus nustatyta, kad vertingoji savybė pažeista, grės baudos. Pagal Administracinių nusižengimų kodekso 314 str. 1 dalį, įstatymuose nustatytų kultūros paveldo apsaugos reikalavimų pažeidimai fiziniams asmenims užtraukia baudą nuo 150 iki 300 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 300 iki 860 eurų.

Kas vertinga?

Kadangi minėtas pastatas įtrauktas į Kultūros paveldo registrą, detaliai aprašytos ir saugomos jo detalės. Paveldosaugininkai nurodė, kad tarpukario pastate gausu vertingųjų savybių, kurios negali būti keičiamos ar griaunamos.

Vertingąja Kęstučio g. 40 namo savybe laikomas ir pats pastato tūris, apimantis nuo rūsio iki pastogės. Vertingomis nelaikomos tik šiaurinio ir pietinio šlaito stoglangiai. Nurodoma, kad stogo ir tinkuoto mūrų dūmtraukio būklė patenkinama.

Taip pat remontuojant negalima keisti aukštų ir laiptinių išplanavimo, kolonų, sienų ir durų angų, nišų ir kitų detalių. Saugomi ir fasado puošybos elementai, ornamentai. Pastebima, kad Kęstučio g. 40-ajame name yra gausu įvairių medžiagų, kurios sukuria autentišką vaizdą, todėl bet kokie tvarkybos darbai turi būti atliekami laikantis specialių paveldotvarkos reikalavimų tam, kad Kultūros paveldo registre aprašytos vertingosios savybės nebūtų pažeistos.