Laužė stereotipus

LSMU Sporto medicinos klinikos lektorei, Sporto traumų tyrimų laboratorijos vadovei mokslų daktarei A.Slapšinskaitei mokyklos suole nebuvo aišku, kuo būti. Kineziterapiją ji pasirinko po metus trukusių kultūros vadybos studijų. Įstojusi į LSMU Slaugos fakultetą studijuoti kineziterapijos, dėl šio sprendimo niekada nesigailėjo. Mergina sako pasirinkusi ne tik konkrečią studijų programą, bet ir universitetą – sveikatos mokslų lyderį Lietuvoje.

Studijuodama LSMU mergina išmoko nebijoti sunkumų. „Išmokau nebijoti, jei yra per sunku, ir bijoti, jei yra per lengva. Studijuoti LSMU nelengva. Tačiau jauni žmonės turi suprasti: kai baigsite šias studijas, būsite gerai ištreniravę smegenis, ir tai labai padės tolesniame gyvenime. Studijuodami šiame universitete išmoksite susikurti strategijas, padedančias sunkius dalykus paversti nesunkiais“, – šie įgūdžiai, pasak A.Slapšinskaitės, gali padėti visų profesijų atstovams.

Studijos LSMU merginai atvėrė visą pasaulį. „Iš pradžių aš mini pasaulį pamačiau čia, Kaune, – susipažinau su studentais, atvažiavusiais studijuoti į LSMU iš Pietų Korėjos, Taivano, Švedijos, JAV, Izraelio“, – vardijo pašnekovė.

Vėliau Agnė ėmė siekti stipendijų studijoms ir stažuotėms užsienyje. Iš ten ji kiekvienąkart sugrįždavo su vertinga patirtimi ar sulaužiusi tam tikrus stereotipus. Gavusi „Erasmus“ stipendiją, pirmiausia išvyko į Bergeno universitetą Norvegijoje. Kaip ir kiti kineziterapijos studentai, čia ji padėjo treniruotis paralimpiados dalyviams. Ir sulaužė stereotipą apie tai, kas yra neįgalus žmogus. „Ten mačiau žmogų amputuotomis kojomis, slidėmis nuo kalno besileidžiantį tokiu greičiu, kokiu daugelis sveikųjų nesugebėtų. Jo nepavijo net kolegos kineziterapeutai norvegai, atletiški vyrukai. Pradėjau savęs klausti, kas yra neįgalus ir kas – vadinamas sveiku žmogumi?“ – pasak Agnės, tada ji suvokė ir kiek daug Lietuvoje dar reikia dirbti pritaikant aplinką tam, kad įgalintume neįgaliuosius.

Nuo Barselonos iki Pekino

Baigdama bakalauro studijų programą, vietoj praktikos vienoje Lietuvos ligoninių, ją atlikti A.Slapšinskaitė išvyko į Ispaniją. „Aš visada buvau aktyvus, viskuo besidomintis žmogus, užduodavau klausimų per paskaitas. Taip mane įsidėmėjo Barselonos universiteto profesorė Natalia Balagué, skaičiusi paskaitas LSMU Slaugos fakultete. Ji pakvietė mane atlikti praktiką Barselonos universitete“, – džiaugėsi A.Slapšinskaitė, profesorės paraginta, laimėjus stipendiją, atlikti praktiką Ispanijoje.

Magistro studijų programą mergina vėl rinkosi sugrįžusi į LSMU Slaugos fakultetą. Iš čia vėl ėmė tiesti tiltus į Ispaniją – gimė svajonė sugrįžti į Barselonos universitetą – doktorantūros studijas. Siekdama gauti stipendiją šioms studijoms, Agnė konkuravo su ispanais ir tapo viena pirmųjų užsieniečių, laimėjusių šią stipendiją. „Doktorantūroje studijavau, kaip atsiranda ir kaupiasi nuovargis, išsekimas. Reikėjo ne tik kineziterapijos požiūrio – ir neuromokslo, psichologijos žinių. Tirdavome, kaip vienas ar kitas pratimas gali pagerinti tam tikrą funkciją. Pavyzdžiui, vieno tyrimo metu nustatėme, kad minant dviratį lauke atsiranda žymiai didesnė ištvermė nei tai darant sporto salėje“, – doktorantūros studijas prisiminė kineziterapeutė.

Tebestudijuodama Barselonoje, patirties ji sėmėsi Brazilijoje, Vokietijoje. Baigusi doktorantūrą, turėjo pasiūlymų likti dirbti mokslinį darbą užsienyje, tačiau sugrįžo į Kauną. „Dėstydama Ispanijos jaunimui aš nejaučiau tokios vidinės atsakomybės, kokią jaučiu čia, Lietuvoje. Perduoti žinias lietuvių studentams man atrodo labai svarbu – juk jie gydys ir mano artimus žmones“, – užsiminė Agnė.

Po doktorantūros studijų sugrįžusi dirbti į LSMU, netrukus Agnė vėl išvyko. Šįkart – į Kiniją, Pekino sporto universitete dalyvauti studijų programoje po doktorantūros. Čia sudužo stereotipas, kad vyresnių žmonių galimybės judėti yra ribotos. „Kai Kinijoje pamatai senolį per 80 metų, iškėlusį koją gerokai virš galvos, pamiršti tuos stereotipus. Ten gyvybingi senoliai parkeliuose grupėmis atlieka koordinacinius judesius, šoka“, – Kinijoje matytus vaizdus prisiminė kineziterapeutė.

Profesiniu požiūriu aktyvi savo srities profesionalė svarsto, kaip prisidėti, kad mankšta lietuviams taptų tokiu pat kasdieniu dalyku kaip dantų valymas.

Ruošia ateities specialistus

Studijuodama A.Slapšinskaitė sako jautusi didelį LSMU Slaugos fakulteto dėstytojų palaikymą. Fakultetą, kuriame vykdomos Slaugos, Kineziterapijos, Ergoterapijos ir Akušerijos bakalauro studijos, ji vadina išskirtiniu. Čia studijuojantys studentai gauna tūkstančius valandų praktikos, tad baigusieji studijas gali iš karto pradėti dirbti ligoninių skyriuose. Be to, LSMU Ergoterapijos studijų programa yra vienintelė Lietuvoje, gavusi Pasaulinės ergoterapijos federacijos sertifikatą, o universitetinė Akušerijos bakalauro studijų programa Lietuvoje vykdoma vieninteliame LSMU.

Slaugos fakultete ruošiami vienai didžiausių sveikatos priežiūros specialistų grupių priskiriami slaugytojai, kurių senstančiose visuomenėse ateityje reikės dar daugiau nei šiandien. „Čia ruošiamas platus spektras sveikatos priežiūros specialistų, tarp jų – sporto medikai, reabilitologai, geriatrai. Viename fakultete rengiami žmonės, kurie ir padeda išsaugoti tam tikras bendras žmogaus funkcijas, tarp jų – judėjimo funkcijas, ir susigrąžinti prarastas funkcijas, ir siekti sporto aukštumų. Tai ir galimybė, ir iššūkis“, – pašnekovės žodžiais, šiame fakultete parengti specialistai bus vieni iš tų, kurie galės kokybiškai prisidėti prie sveikų gyvenimo įpročių formavimo po pandemijos.

Kai baigsite šias studijas, būsite gerai ištreniravę smegenis, ir tai labai padės tolesniame gyvenime.

A.Slapšinskaitės teigimu, šio fakulteto studentus galima vadinti ateities specialistais. Juk tai – būsimieji specialybių, kurios ateityje taps dar paklausesnės, atstovai. „Be to, Slaugos fakultetas – jaunas, lankstus, girdintis studentus, einantis į dialogą, turintis ambicijų tapti inovatyvus, skatinti antreprenerystę. Čia rengiami gana universalūs specialistai, kurie gebėtų prisitaikyti, prisiderinti ir būti daugiau kūrėjais nei eiliniais naudotojais, receptų nuskaitytojais“, – pabrėžė A.Slapšinskaitė.

Šiuo metu baigiama įrengti LSMU Slaugos fakulteto mokslo ir studijų bazė – planuojama, kad ateinančiais mokslo metais studentai jau galės ja naudotis. Ši bazė sujungs kompetencijas ir infrastruktūrą: nauja specializuota įranga aprūpintose auditorijose bus rengiami ir tobulinami aukščiausios kvalifikacijos slaugos, reabilitacijos, sporto medicinos sričių specialistai. Doktorantai ir mokslininkai fakultete plėtos mokslo tyrimus, bus stiprinamas tarptautinis bendradarbiavimas ir fakulteto, kaip Pasaulio sveikatos organizacijos bendradarbiaujančio centro, veikla.

„Tikiu, naujasis pastatas pasitarnaus tam, kad ši vieta taptų protų jėgaine. Atsiras terpė kūrybiškumui, moksliniais tyrimais grįstos sveikatos technologijos ir inovacijos. Čia bus sudarytos sąlygos kurti gaires, kaip gyvybės mokslų teoriją pritaikyti praktikoje. Tuomet galės būti labiau propaguojamas kūrybingos ir socialiai atsakingos visuomenės vystymasis“, – įsitikinusi A.Slapšinskaitė.

Iki pandemijos skaitydama paskaitas ji daug važinėjo po pasaulį ir per metus Lietuvoje praleisdavo vos keletą mėnesių. Dabar tiek su kolegomis visame pasaulyje, tiek su studentais Kaune ji bendrauja virtualiai. „Aš esu mokslo žmogus, teoretikė. Rašau mokslinius straipsnius, renku medžiagą paskaitoms, ruošiuosi joms, jas skaitau, konsultuoju studentus. Ir, žinoma, nepamirštu kiekvieną dieną mankštintis. Juk aš – kineziterapeutė, negaliu nejudėti“, – šypsojosi pašnekovė.

Dabartiniams studentams Agnė pataria būti aktyviems. „Nesitikėkite, kad jūs tik sėdėsite ant kėdės, o gyvenimas jums viską paduos į rankas. Kiekvienam linkiu pagauti savo bangą. Gal nepagausite pirmosios bangos – gal ji yra ne jums, bet pagausite ketvirtą ar penktą ir su ja nuplauksite labai toli“, – įsitikinusi jauna mokslininkė.