Vilniaus universiteto Konfucijaus institutas kauniečiams įteikė išskirtinę dovaną – žymus Kinijos aitvarų meistras Lu Tiezhi antradienį Kaune papasakojo, kaip sumeistrauti ypatingo grožio kiniškų aitvarų.
Pradžia – prieš tūkstančius metų
„Džiaugiamės, kad mums pavyko į Lietuvą privilioti Pekino aitvarų mokyklos tradicijų puoselėtoją, vienintelį likusį šios mokyklos atstovą Lu Tiezhi. Norime lietuvius supažinti su aitvarų gaminimo tradicijomis, jų reikšme Kinijoje, atskleisti kūrybos principus, papasakoti apie aitvarų simboliką“, – M.K.Čiurlionio dailės muziejuje svečią pristatė Vilniaus universiteto Konfucijaus instituto administratorė Vilma Šniukštaitė.
Kinijoje aitvarai ir jų kūrimas yra svarbi kultūrinio paveldo dalis. Žinias ir kūrybines paslaptis meistrai perduoda savo mokiniams iš kartos į kartą.
Aitvarai tolimojoje Kinijoje atsirado prieš 2400 metų. Tuo metu jie buvo naudojami karyboje, siekiant perduoti žinią, norint išmatuoti atstumą ar vėjo stiprumą.
Šiais laikais aitvarų skraidinimas Kinijoje yra tapęs populiaria pramoga. Prie aitvarų yra prikabinami būgneliai, kurie skleidžia muziką. Kai kurie žmonės mėgsta prie jų užkabinti ir žibintus, kad tamsoje jie šviestų.
„Kinijoje dažniausiai gaminami aitvarai būna paukščių, drugelių, laumžirgių formos, nes šie gyvūnai simbolizuoja šviesą, sėkmę, laimę, norų išsipildymą. Tradiciškai pirmieji aitvarai paleidžiami į dangų švenčiant Naujuosius metus, kurie Kinijoje skelbia pavasario pradžią. Kinų kultūroje apstu tikėjimų ir prietarų, susijusių su aitvarais. Tikima, kad paleidus aitvaro virvelę galima atsikratyti nelaimės ar ligos“, – pasakojo meistras.
Kūrinys iš šilko ir bambuko
Aitvarų meistras į trumpą pamoką atskubėjusiems kauniečiams atskleidė, kaip taisyklingai pasigaminti aitvarą.
Kiniškų aitvarų karkasas gaminamas iš bambuko juostelių, kurios pašildomos, kad įgautų reikiamą formą. Bambukas pasirinktas neatsitiktinai – jis yra lankstus ir nelūžta nuo stipresnio vėjo.
Ant rėmo klijuojamas šilko audinys, ant kurio tapoma dažais, pavyzdžiui, guašu. Piešinyje neturėtų būti naudojamos daugiau nei keturios spalvos, nes tuomet piešinys būna per margas ir danguje aitvaras prastai matosi.
Kiniškiems aitvarams dažnai naudojama raudona spalva, kuri simbolizuoja karštį, gyvybingumą, mėlyna – ramybę, žalia – gyvybę.
Kiniškai mokyklai priskiriami aitvarai yra labai spalvingi, didelis dėmesys skiriamas piešiniui, jo ornamentikai. Šie aitvarai ne tik puikiai skrenda, bet ir itin gražiai atrodo danguje.
Pagaminti nedidelį kinišką aitvarą užtrunka iki dviejų dienų, o didesniam gali prireikti net 15-20 dienų.
„Pirmąjį savo aitvarą pasidariau dar būdamas vaikas. Man tai buvo tiesiog pramoga, žaidimas. Tik suaugęs susidomėjau aitvarų gaminimu, jų istorija, kai susipažinau su savo mokytoju, kuris man perdavė savo žinias. Esu profesionalus fotografas, bet privalau perduoti ateities kartoms tai, ką aš žinau apie aitvarus“, – sakė L.Tiezhi.
Naujausi komentarai