Neigiamas kaitos rodiklis

Šių metų pradžioje Klaipėdoje gyveno 149 056 gyventojai, tai yra 60-čia, arba 0,04 proc., mažiau nei 2020 m. pradžioje.

Moterų buvo 11 530 daugiau nei vyrų ir jos sudarė 54 proc. visų Klaipėdos miesto gyventojų.

Be to, Klaipėdoje gyvena trimis su puse tūkstančio daugiau pensinio amžiaus žmonių nei vaikų iki 15 metų amžiaus, tai reiškia, kad uostamiestyje vis labiau ima dominuoti senesni gyventojai.

Vidutinis klaipėdiečių amžius yra 42 metai: vyrų – 38, moterų – 46 metai.

Pagal stebėseną, pernai Klaipėdoje natūralios gyventojų kaitos rodiklis buvo neigiamas (minus 861 asmuo).

Per metus gimė 1 454 kūdikiai (737 berniukai ir 717 mergaičių), tai sudarė 5,8 proc. visų Lietuvoje gimusių vaikų.

Per metus Klaipėdoje mirė 2 315 asmenų (1 114 vyrų ir 1 201 moteris), tai 288 asmenimis, arba 14,2 proc., daugiau nei 2019 m. (2019 m. mirė 2 027 asmenys).

Vidutinis klaipėdiečių amžius yra 42 metai: vyrų – 38, moterų – 46 metai.

Klaipėdoje mirę asmenys sudarė 5,3 proc. visoje Lietuvoje mirusių asmenų.

Pernai Klaipėdoje vidaus migracijos neto rodiklis buvo teigiamas (801 asmuo).

Tai byloja, kad per metus į uostamiestį iš kitų Lietuvos vietovių atvyko daugiau gyventojų nei išvyko.

Pernykštė Klaipėdos gyventojo vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo 75,1 m., tai atitiko Lietuvos rodiklį.

Tarp žalios ir raudonos

Remiantis visuomenės sveikatos stebėsenos duomenimis, Klaipėdoje išvengiamo mirtingumo rodiklis (27 proc.) buvo geresnis už Lietuvos rodiklį (28,5 proc.), todėl savivaldybė patenka į geriausių rodiklių grupę (žalioji zona).

Pernai uostamiestis pateko į net 14 geriausių arba žaliosios zonos rodiklių grupę: dėl išvengiamo mirtingumo, ilgalaikio nedarbo lygio, gyventojų skaičiaus pokyčio, mokinių, gaunančių nemokamą maitinimą mokyklose, socialinės pašalpos gavėjų skaičiaus tūkstančiui gyventojų, taip pat dėl sergamumo tuberkulioze, mirtingumo nuo paskendimo, mirtingumo nuo alkoholio lemtų priežasčių.

Tačiau 2020 m. duomenimis, Klaipėda yra ir tarp devynių blogiausių rodiklių arba raudonosios zonos grupėje pagal asmenų, žuvusių ar sunkiai sužalotų darbe, skaičių, traumų dėl nukritimų ar transporto įvykių.

Klaipėda statistikoje raudonuoja ir dėl sergamumo ŽIV bei II tipo cukriniu diabetu, dėl menko vaikų skiepijimo apimčių nuo tymų, epideminio parotito, raudonukės, difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito.

Tarša vis dar didelė

Raudonojoje zonoje Klaipėda yra ir dėl į atmosferą iš stacionarių taršos šaltinių išmestų teršalų kiekio, tenkančio 1 kv. km.

2021 m. pradžioje Klaipėdoje veikė 6 664 ūkio subjektai. Pernai čia veikė 34 įmonės, kurios per metus į aplinkos orą išmetė 2 865,45 t teršalų.

Daugiausia teršalų Lietuvoje buvo išmesta Mažeikių rajone, tačiau šios savivaldybės plotas yra didesnis, palyginti su Klaipėdos miestu (atitinkamai 1 220 kv. km ir 98 kv. km), todėl 1 kv. km tenkančių teršalų kiekis yra didesnis Klaipėdos mieste (atitinkamai 16 tūkst. kg ir 29 tūkst. kg).

Šios stebėsenos duomenimis, aplinkos tarša Klaipėdoje per pastaruosius metus šiek tiek mažėja.