Užminė mįslę

Vaizdingame Kleboniškio miške nebesigirdi miesto triukšmo, tačiau veiksmo, rizikos ir aistrų čia nestinga.

Paskutinę akimirką sustabdyta pagunda savavališkai išpjauti daugybę medžių. Atliekos į kaimyninius sklypus vežamos išpilti net nepalaukus, kol išvažiuos aplinkos apsaugos inspektoriai.

Tai vos per pusvalandį patyrė "Kauno dienos" žurnalistai, kai kartu su aplinkos apsaugos inspektoriais buvo atvykę aiškindamiesi mįslę, užmintą skaitytojo: kas vyksta kai kuriose privačiose Kleboniškio teritorijose?

Anot skaitytojo, nelegaliais ne tik statybinių, bet ir kitų atliekų sąvartynais kai kurie statytojai tik džiaugiasi ir juos skatina, nes norėdami pakelti sklypo aukštį tokiu būdu tikisi sutaupyti – reikės mažiau žvyro ir kitokio legalaus, bet brangaus grunto.

Skaitytojo užfiksuotose nuotraukose viename netoli Neries esančiame sklype – krūva atliekų, tarp jų ir organinės kilmės. Kaip šios atliekos čia atsidūrė? Skaitytojas vardijo žinantis ne vieną atvejį, kai ant tokiomis atliekomis nukloto sklypo iškilusio namo gyventojai vargsta dėl sklindančio nemalonaus kvapo.

Teigia vargstantys

Nurodytoje vietoje susitinkame ir su aplinkosaugos inspektoriais, ir su sklypo savininkais. Vyras su žmona akivaizdžiai susijaudinę. Nuotraukose matyta atliekų krūva tebėra, tačiau, ji, pasirodo, yra jau už šių žmonių sklypo ribos, kaimyninėje teritorijoje, kuri taip pat privati.

Suradę jos savininką inspektoriai aiškinsis, kaip atliekos čia atsidūrė, ir įgalios jas sutvarkyti. Laukia ir bauda, taip pat bus stebima, kas sklype vyksta toliau.

Inspektoriai priekaištų vis dėlto turi ir atvykusiai porai. Jiems priklausančioje teritorijoje išversta nemažai statybinių atliekų. Tiesa, dar iš vakaro jų čia nebuvo.

"Specialiai pravažiavome pro šią vietą. Viso šito tada dar nebuvo",– pasakojo aplinkos inspektorė Valdonė Liaugaudienė. Dėl šios priežasties Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno agentūros atstovė buvo linkusi patikėti, kad atliekos suverstos ne savininkų prašymu.

Kiek tolėliau nuo keliuko, esančio poros valdose, ant kurio išpiltos boluojančios plytos ir puspytės, mėtėsi ir masyvus betoninis šulinio rentinys, kurio naudą šioje teritorijoje sunku įžvelgti.

"Visko čia mums priveža. Ne kartą jau tvarkėme, reikia samdyti techniką išvilkti, išvežti tokiems dalykams. Rankomis sklypo nelyginame, samdome buldozerius, atrūšiuojame, išvežame, bet ir vėl, būna, pripilama. Vėl randi krūvą. Šiukšles utilizuoti turime savo lėšomis, o kur dar sugaištas laikas", – tikino savininkė.

Užtvaros nesulaiko

Inspektoriai pasakojo jau daugybę kartų susidūrę su atvejais, kai nelegalūs vežėjai pasiskelbia, kad už tam tikrą mokestį jie atliekas iš statybviečių nuveš ir esą kaip pridera priduos atliekų tvarkytojui. Iš tiesų vengdami tvarkymo (smulkinimo, perrinkimo, išrūšiavimo) mokesčio neteisėtai jas išpila, kur papuola.

"Būna, kad tos atliekos atsiduria ir miške, net ir tokiame gražiame kaip šis", – konstatavo vyresnysis agentūros specialistas Konstantinas Šumskas.

Dabar Kaune vyksta daug statybų, tad jaučiamas problemos dėl statybinių atliekų tvarkymo paaštrėjimas. "Kam vežti ir mokėti pinigus atliekų tvarkytojui, jeigu galima kur nors slapčia išpilti nemokamai?" – šiukšlintojų logiką aiškino inspektorius.

Kam vežti ir mokėti pinigus atliekų tvarkytojui, jeigu galima kur nors slapčia išpilti nemokamai?

Daugėja ir tokių atvejų, ir pilietiškų žmonių. "Skundai eina. Per dieną aš daugiausia esu gavęs keturis. Jeigu pamato ir operatyviai kreipiasi, šokam, bėgam ir gaudom", – įvertino K.Šumskas.

V.Liaugaudienė pastebėjo, kad šiukšlintojai atliekų neveža toli nuo statybviečių – juk kainuoja kiekvienas kilometras. "Čia tikrai ne iš toli vežta. Šiandien nepagavo, rytoj dar bus atvežta", –- perspėjo K.Šumskas.

Šiukšlės dauginasi

Anot jo, tokių vežėjų aukomis dažniausiai tampa ir nuosavybės turėtojai, kurie kartą oficialiai užsisakė, pavyzdžiui, skaldos. Vietoje vieno legalaus reiso šeimininkai atėjus laikui sulaukia ir kelių neprašytų.

"Žino, kur kaip privažiuoti ir išpilti. Vieną kartą jeigu ir pagaus, menka bėda. Aš jums beveik 100 proc. garantuoju, kad jums čia atvežė tie, kurie jau čia lankėsi. Atvežiau, išpyliau, dingau", – kalbėjo inspektorius.

Pagauti  tokie vežėjai įpareigojami susirinkti tai, ką išpylė. Jeigu jie nepričiumpami, tvarkymo vargai ir bauda gula ant savininkų pečių.

Inspektorius pastebėjo, kad į šios poros sklypą vežama todėl, kad teritorija neaptverta. "Buvo ir užtvara. Bet ją nugriovė, ir toliau vežė. Nutrenkia tas užtvaras. Tvora apsitverti? Tinklą nuplėš, ir viskas", – pasakojo savininkė.

K.Šumskas iš savo patirties teigė, kad stichinių  sąvartynų randasi labai greitai – numesk prie stotelės dvi padangas, kitą rytą jų rasi visą kalną.

Pareiga prižiūrėti

Ar bandymas tramdyti šiukšlintojus neprimena beprasmės kovos su vėjo malūnais? "Jeigu yra šiukšlinimo faktų, yra daug būdų, kaip gintis. Negaliu patarti vieno, pavyzdžiui, šunis paleisti. Nuosavybė ne tik pliusas, bet ir sunki pareiga ją prižiūrėti", – sutiko K.Šumskas, kol kolegė savininkams rašė protokolą dėl atliekų priėmimo neturint teisės užsiimti tokia veikla. Jiems pritaikyta pusė minimalios baudos – 150 eurų.

"Žinodamas, kad mano sklype tokia situacija, rasčiau priemonių, kaip susekti. Žinoma, reikia tam laiką ir savo išteklius aukoti, bet tai yra tam, kad paskui netektų bendrauti su valstybinėmis institucijomis", – kalbėjo K.Šumskas.

Jis pateikė pavyzdį: prie jo žemės sklypo ant įvažiuojamojo keliuko – apverstos akėčios. "Du šiukšlintojus suradau – pradurtus ratus keitėsi. Labas rytas, ko pas mane atvažiavai? Dar viena išeitis – kaimyno sklype pasistatyti judesio kamerą", – siūlė inspektorius.

Savininkai teigė, kad bandė tai įgyvendinti, bet kaimynai nesutiko.

Patys prašo atliekų

Aplinkosaugininkų pasiteiravome, ar jie yra girdėję atvejų, kai vežėjai ne savivaliaudami, o savininkų prašymu sklype verčia praktiškai bet ką.

"Nebent statybines atliekas. Juk jeigu sklype pripilsime organikos, kitokių įvairiausių atliekų ir ant viso to imsime statytis namą. Supuvęs gruntas susės. Namą galima ant jo pastatyti, bet sėdant gruntui jis sugrius velniop. Abejoju, ar kuris nors statytojas ryžtųsi tokiam dalykui", – svarstė pašnekovas.

Jis pridūrė, kad nėra aiškaus reglamentavimo, kas yra pirminiai statybvietės paruošimo darbai. Statybos inspekcija sako, kad tai nėra statybos darbai ir jie jų nekontroliuoja, aplinkosaugininkai gali vadovautis tik tokiu nurodymu: keliant žemės sklypo lygį, neturi būti pažeisti šalia esančio sklypo savininko interesai.

Jis neslėpė, kad kai kurie savininkai vis dėlto patys vežėjų prašo atvežti netvarkytų, neišrūšiuotų, neperdirbtų statybinių atliekų.

"Noras sutaupyti. Pastaruoju metu sklypai atkuriami tose vietose, kur seniau niekas nebūtų sugalvojęs kurtis. Kad ir čia – anksčiau tai būtų buvęs menkavertis sklypas. Šio sklypo lygį reikėtų kelti ir kelti", – apsidairė K.Šumskas.

Jam pritarė ir savininkas. "Matote, jeigu ne tos plytos, klimptume į purvą", – iš pradžių liejęs pyktį ant šiukšlintojų, vyras lyg ir stojo į jų pusę. Eidamas Neries link, savininkas pasakojo, kad kadaise čia buvo žvyro karjeras. Jis buvo iškastas iki aštuonių metrų gylio. Kuo buvo užverstas karjeras, nepatikslino.

Su karučiu – pas kaimyną

Sąvartynuose priimamos tik neperdirbamos atliekos, o perdirbti ir paversti vartotinomis galima daug ką, tarp jų ir žaliąsias atliekas, aiškino inspektorius.

Tačiau kalbėdamiesi pamatėme, kaip vežinas kuručiu su nupjauta žole ir šakomis per mišką iš gretimais esančių valdų link mūsų aptariamo sklypo kulniuoja jaunas vyras. Likus keliems metrams iki, kaip jau žinome, privačios nuosavybės, inspektorius neištvėrė.

"Apsisukame ir važiuojame atgal, – kelis kartus paragino ir prisistatė K.Šumskas, kurį potencialiam pažeidėjui užstojo automobilis, tad nurodymai nuskambėjo netikėtai lyg iš dangaus. – Žaliosios atliekos kompostuojamos savoje teritorijoje arba priduodamos į žaliųjų atliekų surinkimo aikštelę Nemajūnų gatvėje."

Vyrukas nebetampė sėkmės už ūsų ir apsisukęs nuskubėjo, iš kur atėjęs.

Medžių pjovėjai sutriko

Toliau besišnekučiuojant "Kauno dienos" fotografas pasmalsavo, ko lūkuriuoja pamiškėje su automobiliu sustoję darbininkai. Netoliese esančiame sklype – daugybė aukštų medžių, nemažai jų buvo aptverti "stop" juosta. Aptvėrimo forma priminė namo planą.

Netrukus prie darbininkų sustojo lengvasis automobilis. Iš jo išlipęs vyras šnektelėjo su darbininkais ir labai lėtai patraukė aptvertų pušų link.

Jį užkalbinęs inspektorius prisistatė ir nusistebėjo: "Tik nesakykite, kad tuos medžius pjausite." Įspėtas, kad tokiems darbams būtinas leidimas, vyras sutriko. Tikino, kad niekas nieko nepjaus. Ir lyg tarp kitko klustelėjo, kaip gauti tokį leidimą.

"Ne nuo to galo pradedate. Išsikviečiate darbininkus ir tik paskui rūpinatės leidimu pjauti", – truktelėjo pečiais inspektorius.

Ne nuo to galo pradedate. Išsikviečiate darbininkus ir tik paskui rūpinatės leidimu pjauti.

Vyras, iš karto teiravęsis, koks baudos dydis už neteisėtai išpjautą kiekvieną medį, tik po raginimų ėmė atidžiau klausytis, kaip ir kur reikia pateikti prašymą tokiam leidimui gauti.

Gresia baudos

Gyventojai atliekas iki 300 kg gali nemokamai priduoti stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelėse.

Atliekų priėmimas neturint teisės užsiimti tokia veikla – 300–850 eurų bauda su privalomu nurodymu tas atliekas susirinkti ir atiduoti atliekų tvarkytojui.

Komentaras

Audrius Naktinis

Aplinkos ministerijos Atliekų departamento Atliekų projektų valdymo skyriaus vyr. specialistas

Vadovaujantis Statybinių atliekų tvarkymo taisyklėmis, neapdorotos nepavojingos statybinės atliekos gali būti sunaudojamos statybvietėje, kurioje šių atliekų susidaro, kai jų sunaudojimas numatytas statinio projekte kaip užpildas ar konstrukcinė medžiaga – inertinių atliekų (betonas, plytos, čerpės, keramika ir kt.) frakcija, kurios dalelių dydis ne didesnis kaip 150 mm, ir mechaninis atsparumas atitinka konstrukcijai (užpildui) nustatytus reikalavimus, laikiniems keliams statybvietėje tiesti, gruntas.

Taip pat tokios pačios sudėties ir tomis pačiomis savybėmis pasižyminčios neapdorotos nepavojingos statybinės atliekos gali būti sunaudojamos laikiniems keliams atliekų sąvartynuose tiesti. Nepavojingos statybinės atliekos gali būti naudojamos atliekų sluoksniams perdengti sąvartynuose – pavojingomis medžiagomis neužterštas gruntas arba kitos fizine struktūra panašios inertines atliekos (pvz., atsijos, akmens vatos atliekos ir pan.).

Nustatyta, kad šis įstatymas netaikomas neužterštam dirvožemiui ir kitai natūraliai susidarančiai medžiagai, iškastai statybų metu, kai medžiaga bus panaudota natūralaus būvio statybos tikslais toje teritorijoje, kur ji buvo iškasta.

Vadovaujantis taisyklėmis, statybvietėje susidarančios nepavojingos inertinės statybinės atliekos, pavyzdžiui, betonas, gali būti smulkinamos mobilia įranga, kai smulkinamos toje statybvietėje susidariusios nepavojingos inertinės statybinės atliekos, kai tai numatyta statinio statybos ar griovimo projekte.

Atkreipiame dėmesį, kad statybines atliekas smulkinti mobilia įranga statybvietėje gali statybines atliekas tvarkančios įmonės, registruotos Atliekų tvarkytojų valstybės registre, vykdančios atliekų apskaitą ir teikiančios atliekų apskaitos ataskaitas pagal nustatytus reikalavimus.

Iš statybinių atliekų pagamintus statybos produktus kaip užpildus galima naudoti objektų statyboje, kai tai numatyta projektavimo reikalavimuose ir (ar) statinio projekte, o gamintojas, jų eksploatacines savybes įvertinęs bandymais, garantuoja, kad jos atitinka reikalaujamus eksploatacinių savybių lygius ar klases.

Neapdorotos nepavojingos statybinės atliekos gali būti sunaudojamos energijos gavybai − medienos atliekos, kurios neapdorotos medienos konservantais, nepadengtos gruntu ar dažais. Jeigu mediena apdorota konservantais arba padengta gruntu ar dažais ir dėl to gali būti užteršta halogenintais organiniais junginiais arba sunkiaisiais metalais ir šios medžiagos daugeliu atvejų patenka į statybos ir griovimo atliekų srautą, tokia mediena gali būti deginama tik atliekų deginimo įrenginiuose ar bendro atliekų deginimo įrenginiuose.

Perdirbtoms atliekoms, tiekiamoms Lietuvos rinkai kaip statybos produktas, taikomi statybos produktų tiekimą rinkai reglamentuojantys teisės aktai.