Pereiti į pagrindinį turinį

KTK veiklos aukštajame moksle 20-metis užaugino ambiciją būti geriausiais

2022-12-20 11:43
DMN inf.

Daugiau nei šimtmetį savo institucinės veiklos skaičiuojančiai Kauno technikos kolegijai (KTK) 20-metis aukštajame moksle nėra ilgas laiko tarpas, tačiau būtent jis žymi naują veiklos kokybę ir iššūkius pirmosios Lietuvoje mokyklos, rengiančios inžinerinės krypties absolventus, gyvavime. Šis laikotarpis apibrėžė kolegijos ateitį, patobulino identitetą ir pavertė instituciją viena iš stipriausių kolegijų Lietuvoje.

Pirmieji žingsniai aukštojo mokslo link

Šiandien Kauno technikos kolegija yra žinoma ir pripažinta Lietuvoje valstybinė aukštoji mokykla, kuri kasmet patenka tarp geriausių, o jos socialinių partnerių sąrašą sudaro itin solidžios Lietuvos ir viso pasaulio įmonės, organizacijos bei aukštosios mokyklos. Tačiau pirmieji žingsniai kuriant KTK binarinėje aukštojo mokslo sistemoje, kurie buvo žengti dar prieš 20 metų, nebuvo lengvi.

Kolegija kaip institucija visada turėjo savo inžinerinį identitetą ir aiškią veiklos kryptį, todėl tuometinės švietimo politikos strategijos kontekste, kuria buvo siekiama steigti dideles kolegijas, geografiniu principu apjungiant tuomet veikusias aukštesniąsias mokyklas, sprendimas išlikti savarankiška kolegija, rengiančia išskirtinai techninės krypties specialistus buvo sudėtingas. Visgi, tokį sprendimą padarė Kauno aukštesniosios technikos mokyklos bendruomenė, vadovaujama direktoriaus dr. Jono Krivicko.

KTK nuotr.

Norint įgyvendinti šią svajonę laukė sudėtingas kelias ir iššūkiai. 2000-aisiais metais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija atliko pirminį 13 aukštesniųjų mokyklų vertinimą, siekdama nustatyti jų realias galimybes teikti aukštąjį išsilavinimą. Po vertinimo, institucija pateko į mokyklų pretendenčių tapti kolegijomis sąrašą, bet kolegija dar netapo. Tai iš dalies lėmė kolegijų tinklo formavimo politika: 2000-aisiais metais šalyje buvo numatyta steigti 3-4 valstybines ir 1-2 nevalstybines kolegijas. Nei vienoje apskrityje tuo metu nebuvo planuota steigti daugiau kaip vienos kolegijos. Viena iš to meto politikos nuostatų – tai steigiamų kolegijų daugiakryptiškumas, o KTK pirmtakė rengė tik vienos technologijų srities specialistus.

Visgi apsisprendus prasidėjo intensyvus pasirengimas tapti kolegija ir 2000-2001 metais buvo inicijuotas neuniversitetinių studijų programų rengimas. Siekiat tinkamai valdyti būtinas inovacijas ir jų diegimo procesus bei programų plėtrą buvo įsteigtas vadovo plėtrai, vystymui, ryšiams su užsieniu etatas, kuris valdymo lygmenyje buvo adekvatus direktoriaus pavaduotojo pareigybei. Eiti šias pareigas paskirta dr. Marija Jotautienė, jai deleguojant neuniversitetinių studijų programų rengimo bei strategijos tapti aukštojo mokslo institucija realizavimo koordinavimą. Pradėta formuluoti būsimosios kolegijos misija ir vizija.

Pokyčio procesai reikalavo ne tik didelio bendruomenės įsitraukimo, bet ir tikėjimo idėja bei begalinio noro išgyventi virsmo aukštąja mokykla sėkmę. Tuo metu jau buvo atlikti kai kurie kolegijos steigimui būtini struktūriniai pokyčiai. Aukštesniosios mokyklos struktūroje buvo suformuoti du fakultetai: Statybos ir Elektromechanikos.

Istoriniai 2002-ieji

2002-ieji metai tapo istoriniais. Jais tuometinė Kauno aukštesnioji technikos mokykla vėl pateikė prašymą dėl kolegijos steigimo. Tuos metus institucija pradėjo kaip Kauno aukštesnioji technikos mokykla, o rugsėjo 1-ąją jau startavo jau kaip Kauno technikos kolegija, valstybinė aukštoji mokykla.

Kauno aukštesniosios technikos mokyklos bazėje įsteigus Kauno technikos kolegiją (KTK), jos vadovu paskirtas dr. Jonas Krivickas.

2002 metų virsmas į aukštojo mokslo instituciją buvo nauja, iššūkių kupina pradžia, reikalaujanti susitelkimo, kūrybos ir bendruomeniškumo. Prasidėjo augimas tiek kiekybine, tiek kokybine prasme. Į pirmąsias programas Automobilių techninis eksploatavimas, Elektros energetika, Elektronikos technika, Kelių tiesimas ir Statyba buvo leidžiama priimti 300 dieninių ir 120 neakivaizdinių studijų studentų.

Suformuotos ir kolegijos savivaldos institucijos. Pirmoji jų – kolegijos Steigiamoji taryba, kuri atliko visuomeninės priežiūros funkciją. Jos pirmininku paskirtas dr. Jonas Biržiškis, ilgametis LR Susisiekimo ministras, dirbęs net su septyniomis Vyriausybėmis. Pagrindinis tarybos tikslas buvo formuoti kolegijos strateginius tikslus, siekti institucijos veiklos tobulinimo ir modernizavimo. Vienas svarbių prioritetų – bendradarbiavimo su socialiniais partneriais strateginė kryptis, plečiant ir modernizuojant kolegijos studijų bazės išteklius. Antroji savivaldos institucija – kolegijos Akademinė taryba, kuri tapo aukščiausia akademinės savivaldos institucija. Jos nutarimai tapo privalomi visiems kolegijos dėstytojams, darbuotojams ir studentams.

Kolegijos administracija pradėjo ieškoti naujų bendradarbiavimo su socialiniais partneriais formų. 2007 m. pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Vokietijos koncerno BOSCH automobilinių sistemų padaliniu Lietuvoje ir jau po metų buvo atidarytas KTK BOSCH mokymo centras, skirtas kolegijos studentams bei automobilių priežiūros ir diagnostikos įmonių darbuotojams. Tuo metu tai buvo unikalus sprendimas ir patirtis, kadangi pradėtas diegti naujas bendradarbiavimo su socialiniais partneriais modelis. Tarptautinė įmonė investavo į naujausią diagnostinę įrangą, kurią studijų procese naudojo kolegijos studentai ir dėstytojai.

Mokslinė konferencija 2009 m./KTK nuor.

Lietuvos inžinierių kalvė

Virsmas ir pokyčiai, kuriuos prieš dvidešimtmetį inicijavo KTK bendruomenė, sunkus darbas siekiant tikslų ir proaktyvi veikla sudarė sąlygas institucijai stiprėti ir tapti viena geriausių kolegijų Lietuvoje.

Šiandien KTK išplėtė strateginius tikslus veiklos kontekste ir greta pagrindinių – studijų ir taikomųjų mokslinių tyrimų bei verslo poreikių atliepimo, prisiima sau ir trečią misiją – tapti mokslo, studijų ir verslo kompetencijų ir inovacijų centru ateities inžinieriams rengti. Toks centras kolegijos partnerių iš inžinerinės pramonės ir verslo pagalba leidžia studentams iš karto naudotis savo įgytomis žiniomis, pasitelkti jas realių problemų sprendimui ir naujų idėjų kūrimui bei įgyvendinimui. Šioje aplinkoje labai svarbūs yra taikomieji moksliniai tyrimai, kuriuos dėstytojai jau atlieka kartu su studentais ir tokiu būdu perduoda jiems naujausias žinias.

Šiandieninis pasaulis ir visuomenė vystosi bei įgauna naujus bruožus taip greitai, kad žinios pačios savaime jau nebetampa vertybe. Jos yra svarbios aukštų technologijų tinklaveikos mazguose. Todėl artimiausio laikotarpio perspektyva įpareigoja motyvuoti studentus mokytis valdyti žinias, ugdyti vaizduotę ir skatinti kūrybiškumą, kuris tampa ateities visuomenės konkurenciniu pranašumu.

Jau dabar KTK bendruomenė įžvelgia ateities visuomenės kaip idėjų visuomenės apraiškas, todėl kitas iššūkis, kurį reikės įveikti – tai mokytis patiems valdyti ir taikyti žinias atliepiant aplinkos poreikius, ugdyti ir ugdytis kompetencijas, generuoti idėjas ir kūrybiškai realizuoti strateginius uždavinius. Šiandien yra visos sąlygos ir galimybės, kad kolegija transformuotusi į kompetencijų ir inžinerinių inovacijų centrą, būsimą inžinerinės krypties taikomųjų mokslų universitetą.

Straipsnis užsakytas

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų