Paveldosaugininkai džiaugiasi, kad rekonstruojamo Nacionalinio M.K.Čiurlionio muziejaus fasadas atrodys taip pat kaip tarpukariu, tačiau darbams užbaigti dar trūksta nemenkos pinigų sumos.

Subtilus darbas

"Sudėtiniai tinko elementai iš Italijos karjerų, tyrimais atkurta tarpukario granitinio tinko sudėtis, istorinės tinkavimo technologijos, kruopštumo ir milžiniškų laiko sąnaudų reikalaujantys darbai su specialiai šiam objektui pasigamintais įrankiais – visa tai tam, kad kokybiškai būtų restauruoti Nacionalinio M.K.Čiurlionio muziejaus fasadai", – apžiūrėjęs rekonstruojamą muziejaus pastatą tikino Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyriaus vyriausiasis valstybinis inspektorius Andrius Liakas.

Pasak jo, muziejaus restauracija jau įpusėjo – sutvarkyta pusė pastato fasado, darbai vyksta ir viduje, o rangovas darbus planuoja užbaigti kitąmet. Tikslesnis pabaigtuvių laikas priklausys nuo finansavimo.

"Stebėjau, kaip tinkuojamas fasadas. Mažu, maždaug 10 kv. centimetrų dydžio įrankiu yra įspaudžiama tinko faktūra, siekiant išgauti tokį pat vaizdą, koks buvo pastačius muziejų. Tai sunkus ir kruopštus darbas, juolab kad ir daroma viskas ne vienam dešimtmečiui", – tikino specialistas ir gyrė darbų kokybę.

Pavyko išgauti spalvą

Akivaizdu, kad muziejaus kiemas šiuo metu virtęs restauravimo technologinėmis dirbtuvėmis – čia ruošiamas dekoratyvinis tinkas pastato fasadams. "Didžiuliais maišais iš Italijos karjerų atgabenta skalda čia plaunama, sveriama ir maišoma su kitais komponentais. Mažas netikslumas pakeičia tinko atspalvį, o toks brokas ant šviesaus fasado jau būtų matomas. Pasak restauratoriaus, dėl to reikėjo pirkti iš karto visą medžiagų partiją, nes, jei pritrūktų, kitų jau būtų kitas atspalvis", – pasakojo A.Liakas.

Jo teigimu, pagrindinė problema – kad pastatas turi du valdytojus: Karo muziejų ir M.K.Čiurlionio muziejų. Abu valdytojai tinkavimo darbus vykdė atskirai, tad pagrindinis iššūkis buvo pasiekti, kad abiejų pusių pastato tinko spalva būtų vienoda.

"Tai vienas svarbesnių Kauno paveldo objektų, ir norėtume, kad jis tikrai gerai atrodytų. Tinko sudėtis yra sudėtinga, ir atspalviai gali skirtis, tad buvo siekiama išsaugoti pastato vienovę ir atrodo, kad tai pavyko", – džiaugėsi paveldosaugininkas.

Anot jo, darbus vykdančios bendrovės direktorius Valdas Juozas Zigmanta norėtų, kad tokia tinkavimo technologija būtų populiarinama, nes Kaune yra daug namų, puoštų granitiniu tinku.

"Reikia išmokti gerai ir kokybiškai ją taikyti, kad galėtume deramai restauruoti Kauno tarpukario pastatus", – pastebėjo A.Liakas.

Pernai "Kauno diena" rašė, kad prie muziejaus buvo iškirsti krūmai ir medžiai, dėl to kai kurie kauniečiai labai nerimavo. A.Liakas problemos neįžvelgė. "Istoriškai muziejus buvo labai kukliai apsodintas. Istoriniai želdiniai, kurie būtų svarbūs pirminiam architektūriniam sumanymui, vargu ar nukentėjo. Paveldosaugine prasme būtų prasminga išsaugoti tą pirminę architektūrinę idėją, atsižvelgiant ir į želdinių išdėstymą", – aiškino paveldosaugos inspektorius.

Pasigenda dėmesio

"Klauskite ministerijos, Vyriausybės, ar M.K.Čiurlionio muziejus ką nors reiškia, ar tik išvežti parodas į pasaulį reikia. Yra Lietuvoje, matyt, didesnių prioritetų", – neslėpė apmaudo muziejaus vadovas Ovaldas Daugelis, paklaustas apie rekonstrukcijos darbų finansavimą.

Anot muziejaus vadovo, darbai vyksta pamažu. "Dabar vasarą statybininkai galėtų dirbti didesniu pajėgumu, bet pinigų norma pasibaigė. Kai kas jau ir avansu padaryta. Kita vertus, turime laiko pagalvoti, kaip naujai prisistatyti visuomenei", – svarstė O.Daugelis.

Jis priminė, kad pastatas, kuriame yra įsikūręs Nacionalinis M.K.Čiurlionio ir Vytauto Didžiojo karo muziejai, yra vienas iš didžiausių tarpukario Lietuvos statinių. "Baltijos valstybėse nelabai buvo tokių statinių. Jis iš tikrųjų nusipelno ir laukia tinkamo dėmesio", – įsitikinęs muziejaus vadovas.

Projektas pastatui renovuoti ir priestatui statyti patvirtintas 2006 m., o darbai prasidėjo 2007-aisiais.

Pasak O.Daugelio, planuota kasmet darbams skirti po 1,7 mln. eurų. Jeigu planų būtų paisoma, darbai būtų vykę dvigubai greičiau. "Bet prasidėjo ekonominė krizė. Iki jos įgyvendinta tik pirmoji projekto dalis – pastatytas priestatas (biblioteka, archyvas, parodų salė). Ten jau ir įsikūrėme, bet, užbaigus priestatą, bendrovė bankrutavo. Buvo pertrauka, bet per tą laiką su Karo muziejumi kartu uždengėme naują stogą. Dabar likusiems darbams reikia dar maždaug 1,7 mln. eurų", – įvardijo muziejaus direktorius. Bendra projekto vertė – kiek daugiau nei 7,8 mln. eurų.