Prestižiniame 14–20 metų jaunimui skirtame konkurse šiemet dalyvavo jaunieji mokslininkai iš 33 šalių – ne tik Europos, bet ir JAV, Kanados, Izraelio ir kitų šalių mokslo konkursų prizininkai. Beveik 90 tiriamųjų darbų buvo pristatomi biologijos, chemijos, kompiuterių mokslo, inžinerijos, matematikos, medicinos, fizikos ir socialinių mokslų srityse. Vis dėlto laurai atiteko pakaunės atstovei, pristačiusiai chemijos srities tyrimą „Fluorescencinio dažiklio „Nile Red“ sintezės optimizavimas“.
„Nesitikėjau laimėti. Važiavau turėdama kitą tikslą: dalyvauti ir pasidalyti savo atradimais. Džiaugsmas užplūdo, kai gausybė žmonių pradėjo rašyti, sveikinti, tada ir pajaučiau mokslo svarbą. Laimėjimas išties motyvuoja toliau dirbti ir tyrinėti ne tik mane, bet ir, tikiu, kitą jaunimą“, – „Kauno dienai“ atviravo jaunoji mokslininkė.
Pasipildė talentingųjų plejada
„Turėjau galimybę stebėti, kaip šiemet Meda gynėsi chemijos brandos darbą: su mokytoja ji bendravo formulėmis. Medos brandos darbas buvo dalis konkursui pristatyto tyrimo „Fluorescencinio dažiklio „Nile Red“ sintezės optimizavimas“, – pasakojo Raudondvario gimnazijos direktorė Vaida Trofimišinienė.
Direktorė džiaugėsi buvusios mokinės sėkme ir pabrėžė: gimnaziją baigė ne vienas talentingas raudondvariškis, tačiau Meda pirmoji pakviesta dalyvauti tarptautiniame jaunųjų mokslininkų seminare Stokholme (Švedija).
Teptuką iškeitė į formules
M.Surdokaitė, kaip ir dauguma jaunų žmonių, turėjo daugybę įvairių minčių, kuo norėtų būti suaugusi. Pirmoji rimta profesija, kurią norėjo rinktis Meda, buvo architektūra arba dailė. Mergina mėgo tapyti, dalyvaudavo pleneruose. Dabar dailės reikmenys jau keli mėnesiai guli nejudinami: ne todėl, kad dingo noras piešti, tam tiesiog trūksta laiko.
Gimnazistės norai laikui bėgant keitėsi ir Ramunės Kijauskienės pamokose krypo į molekulinę biologiją. „Gilindamasi supratau, kad man labiausiai patinka mokslas molekulių lygmeniu, būtent chemija“, – prisiminė Meda.
Tai, kad pamėgo šį dalyką, daugiausia įtakos turėjo pedagogai. „Pasitaikė šiam mokslui išties atsidavusi mokytoja Laura Baltaduonė, sugebanti sudominti mokinius. Buvo labai įdomu mokytis, sužinojau, kaip šis mokslas gali spręsti įvairias problemas. Vienuoliktoje klasėje pradėjau savanoriauti Kauno tvirtovės VII forte, o vėliau – daryti savo brandos darbą, kurio tema buvo panaši į pristatytą jaunųjų mokslininkų konkursui. Čia galėjau susipažinti su praktine chemijos dalimi, kuri man patiko dar labiau nei teorinė. Be to, čia buvo daug motyvuojančių žmonių: mano mokytoja Marta Marčiulionytė, taip pat Neringa, Vilija, Aida ir dar daug kitų. Jų paskatinimas, domėjimasis, tuo, ką aš darau, vertė eiti į priekį. Atlikdama tyrimą turėjau galimybę susipažinti su daugybe motyvuotų žmonių: Gediminas Dūda suteikė techninių masių spektroskopijos žinių, o Artiomas Magomedovas atsakė į visus iškilusius klausimus ir dalijosi patirtimi rašant mokslinius tekstus. Taip ir užaugau iki dvyliktos klasės: jau turėjau savo sritį, problemą, kuri mane domino, žinojau atsakymus į klausimus ir sprendimo būdus, todėl galėjau dalyvauti konkurse“, – pasakojo pašnekovė.
Varžovai: prestižiniame 14–20 metų jaunimui skirtame konkurse šiemet dalyvavo jaunieji mokslininkai iš 33 šalių. / M. Surdokaitės asmeninio archyvo nuotr.
Paklausta, ar mokyklos laikais skynė laurus chemijos olimpiadose, M.Surdokaitė buvo atvira: olimpiadose jai nesisekė. „Matyt, ten buvo vertinamos kitos žinios. Kadangi nebuvo pasiekimų, kartais atsirasdavo abejonių, ar išties pasirinkau teisingai. Tačiau pasukus kitu keliu, į praktiką, abejonės pradėjo nykti“, – prisipažino mergina.
Prieš startą – treniruotė
Kaip jau minėjome, Raudondvario gimnazijos abiturientė pasirinko ne tik egzaminą, bet ir brandos darbą. „Brandos darbas man pasirodė kaip praktinių įgūdžių lavinimas, nes turėjau atlikti eksperimentą ir, remdamasi savo gautais duomenimis, parengti rašto darbą. Tai geras startas pradedant mokslininko darbą, tarsi maža treniruotė“, – vaizdžiai pasirinkimą apibūdino Meda.
Buvusiai pakaunės moksleivei, o dabar Kauno technologijos universiteto (KTU) taikomosios chemijos studentei išties yra svarbi ekologija ir planetos ateitis. „Žinome, kad pasaulis sukasi, mes kuriame ir privalome viską daryti atsakingai. Naujų medžiagų neatsiranda iš niekur, joms turi būti naudojamos žaliavos, o jas naudoti privalome saikingai. Mano darbo tema buvo susijusi su ekologija, su atsakingu ir tvariu vartojimu, stengiausi pakeisti toksišką tirpiklį į mažiau toksišką, kartu padidinant sintezės išeigą, ir padaryti ją efektyvesnę, o dažiklį prieinamesnį dėl mažesnės kainos“, – aiškino pašnekovė.
Lentynoje neužsigulėjo
M.Surdokaitės darbo tikslas buvo susintetinti organinį dažiklį, skirtą mikroplastikui aptikti ir ląstelėms dažyti, nenaudojant toksiško tirpiklio, ir pritaikyti jį fluorescencinėje mikroskopijoje. Jaunosios mokslininkės optimizuoti gamybos metodai leidžia atsisakyti nuodingų medžiagų, naudotų iki šiol, taip užtikrinant prieinamumą, pritaikomumą ir saugesnį darbą.
„Pasitelkę organinę chemiją galime saugoti vandenynus nuo mikroplastiko, gydyti sunkias ligas ir kurti ekologiškesnę kasdienybę. Atlikdama savo darbą prisidėjau prie aktualių saugos ir tvarumo temų, susipažinau su naujais metodais. Mano optimizuotos sintezės dažikliui neteko gulėti lentynoje – bendradarbiaujant su kitais mokslininkais jis jau sėkmingai naudojamas atliekant įvairius tyrimus. Konkurso metu sulaukiau žinių, kad viena biotechnologijos kompanija sėkmingai pritaikė mano optimizuotos sintezės produktą smegenų ląstelėms, formuojančioms mieliną, dažyti“, – praktinius dažiklio pritaikymus vardijo M.Surdokaitė. Pasak jaunosios mokslininkės, tai pradinė molekulė, dažiklį galima modifikuoti, jungti kitas funkcines grupes, ieškant, kokiose srityse jį dar galima pritaikyti.
Sėkmė galvos nesusuko
Pelniusi pripažinimą mergina jau neabejoja, kad jos pasirinkimas teisingas. Sėkmė jaunajai mokslininkei nesusuko galvos, žvaigžde ji nesijaučia, išliko kukli, nuoširdi ir paprasta. Didžiulį dėkingumą Meda jaučia ir mokytojams, ir artimiesiems. „Mamos pasiaukojimas nuolat vėlyvais vakarais vežioti iš Kauno į Kulautuvą, gražūs prosenelės žodžiai ir tėčio raginimai kurti efektyvesnius produktus – visa tai buvo tikėjimas vaiko noru daryti ir mokytis“, – su dėkingumu kalbėjo mergina.
Paklausus, ar anglų kalba nėra dar viena stiprybė, atsakymu Meda dar kartą paliudijo išvardytas savybes: „Darbo gynimo metu prie manęs prieidavo biomedicinos, chemijos, įvairių farmacijos sričių ekspertai ir jiems tekdavo atsakyti angliškai. Sugebėjau susikalbėti ir apginti savo darbą.“
Puikių pokyčių lavina kol kas neleidžia Medai susidėlioti ateities planų ir siekių. „Dabar dar daug visko naujo, gausybė įspūdžių, todėl sunku sudėlioti mintis. Vis dėlto tikiuosi, kad galėsiu daryti tiriamuosius darbus, dirbti su naujausiomis technologijomis, spręsti esamas problemas“, – sakė M.Surdokaitė.
Naujausi komentarai