– Kas lemia didėjantį socialinių paslaugų poreikį?

– Kauno rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, visuomenė sensta. Nemaža Kauno rajono gyventojų dalis gyvena kaimiškojoje teritorijoje, kurioje sunkiau savarankiškai tenkinti savo poreikius: parduotuvės, gydymo įstaigos įsikūrusios toliau nuo gyvenamosios vietos, o gyvenimo sąlygos – neretai be patogumų.

Keičiasi požiūris, kad artimojo priežiūra ir slaugymas nėra šeimos reikalas, vis dažniau kreipiamasi dėl socialinių paslaugų siekiant nusiimti naštą nuo savo pečių. Socialinių paslaugų poreikį didina ir emigracija. Suaugę vaikai išvyksta į užsienį, palieka savo tėvus tvarkytis savarankiškai, nenori jiems padėti finansiškai. Dėl sveikatos problemų ir senyvo amžiaus ne visi vyresnio amžiaus žmonės gali pasirūpinti savimi, todėl tai daro savivaldybė.

– Kokios socialinių paslaugų gavėjų grupės yra didžiausios?

– Didžiausios socialinių paslaugų gavėjų grupės Kauno rajone yra šeimos, auginančios vaikus, senyvo amžiaus asmenys, suaugę neįgalūs asmenys ir vaikai, likę be tėvų globos. Socialinės paslaugos gerina ne tik šių asmenų, bet ir jų šeimų gyvenimo kokybę, sudaro galimybes aktyviau dalyvauti darbo rinkoje, derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus, mažinti socialinę atskirtį.

Margarita Venslovienė / Organizatorių nuotr.

– Ar šiemet pakaunėje atsiras naujų socialinių paslaugų?

– Manome, kad reikia orientuotis ne į naujų paslaugų kūrimą. Daug svarbiau – didinti jau teikiamų paslaugų prieinamumą ir užtikrinti kokybę, sumažinti socialinių paslaugų namuose laukiančių asmenų eiles. Todėl Kauno rajono socialinių paslaugų centre (KRSPC) nuo šių metų įsteigti penki individualios priežiūros darbuotojų etatai, socialinės paslaugos perkamos iš nevyriausybinių organizacijų.

Savivaldybėje bus naujas atvejo vadybininkas, kuris dirbs su individualių ir kompleksinių poreikių turinčiais asmenims. Jis vertins, planuos, organizuos ir koordinuos paslaugų, reikalingų asmens poreikiams tenkinti, įgyvendinimą. Atvejo vadybininkas, atsižvelgdamas į asmens individualius poreikius, teiks palydėjimo, informavimo, konsultavimo ir atstovavimo paslaugas gaunant skirtingų sektorių paslaugas. Savo veikloje jis bendradarbiaus su socialiniais, užimtumo sistemos darbuotojais, kitų sistemų specialistais, kurių organizuojamų ir teikiamų paslaugų reikia asmens poreikiams užtikrinti. Atvejo vadybininkas aptarnaus iki 20 asmenų.

– Su kokiomis problemomis susiduriama didinant paslaugų įvairovę?

– Pirmiausia – valstybė skiria per mažai lėšų, nes ir esamoms paslaugoms jau yra susidariusios eilės. Dėl tos pačios priežasties juntamas ir darbuotojų trūkumas. Socialinių paslaugų poreikis auga greičiau nei galimybės ir sąlygos jas teikti. Plečiant paslaugų mastą ir jų įvairovę, reikia papildomų resursų: tiek žmogiškųjų, tiek finansinių, o jų paieškos užtrunka. Gyvename pokyčių laikotarpiu, todėl turime nuolat ieškoti naujų darbo metodų, kad veikla būtų efektyvi ir koordinuota. Dabar žmogiškieji resursai yra ypatinga problema, nes ir darbuotojai, ir klientai turi savo lūkesčių, kurie ne visada sutampa.

Nemažas iššūkis yra naujų bendruomeninių vaikų globos namų įkūrimas. Nepakankamas globėjų skaičius inspiruoja vaikų, likusių be tėvų globos, apgyvendinimą įstaigose, kurios turi būti artimos namų aplinkai. Perkant sunku surasti būstus, nes jie turi atitikti įvairius socialinės globos normatyvus, o naujų pastatų statybos užtrunka palyginti ilgai.

Įvertinimas: Kauno rajono socialinių paslaugų centrui už inovaciją „Metaforinių kortelių rinkinys „Atradimų sodas” įteiktas Lietuvos socialinio darbo inovacijų konkurso apdovanojimas paslaugų gavėjų įgalinimo kategorijoje. / V. Žukaitytės nuotr.

– Kokių pokyčių laukiama šiemet?

– Nuo šių metų sausio 1 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba sujungta su Neįgaliųjų reikalų departamentu ir tapo Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra. Ji teikia visas pagrindines paslaugas žmonėms su negalia vieno langelio principu. Įsigaliojus naujai tvarkai, vertinant negalią atsižvelgiama ne tik į medicininius kriterijus, bet ir į individualius kiekvieno asmens poreikius.

Keičiasi ir su negalia susiję terminai: iki šiol vartotos sąvokas: „neįgalusis“, „darbingumo lygis“, „specialieji poreikiai“ pakeistos į „asmuo, turintis negalią“, „dalyvumo lygis“, „individualios pagalbos poreikiai“.

Nuo minėtos datos Lietuvoje pasikeitė negalios vertinimo modelis, todėl Kauno rajono gyventojams su negalia turėtų didėti paslaugų ir pagalbos prieinamumas, operatyviau teikiama individualizuota pagalba ir paslaugos.

Šiandien žmogiškieji resursai yra ypatinga problema, nes ir darbuotojai, ir klientai turi savo lūkesčių, kurie ne visada sutampa.

Laukiame socialines paslaugas reglamentuojančių teisės aktų pasikeitimų. Nuo šių metų liepos 1 d., keičiantis Socialinių paslaugų įstatymui, keisis mokesčio už teikiamas socialines paslaugas apskaičiavimo tvarka. Paslaugų gavėjams mokestis bus skaičiuojamas atsižvelgiant ne į visas šeimos pajamas, bet tik į asmens gaunamą individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją.

Nuo šių metų liepos 1 d. atsiras naujo pobūdžio vaikų, likusių be tėvų globos, globotojai. Siekiant turėti galimybę globos įstaigose esantiems vaikams būti prižiūrimiems artimesnėje šeimai aplinkoje, siūloma įsteigti nuolatinio globotojo statusą. Toks asmuo pagal tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį, sudarytą su globos centru, prižiūrėtų likusį be tėvų globos vaiką (nesusijusį giminystės ryšiais), kuriam įstatymų nustatyta tvarka yra arba turi būti nustatyta nuolatinė globa (rūpyba). Tiesa, vaikas turi turėti bent vieną iš šių požymių: nesėkmingos laikinosios priežiūros, globos ar įvaikinimo patirties; sunkiai išgydomų ir ar nepagydomų raidos ir (ar) psichikos sutrikimų, negalių; piktnaudžiauja psichotropinėmis medžiagomis arba turi priklausomybių; funkcionavimo sunkumų (neadaptyvus elgesys, socialinis nusišalinimas, prisitaikymo mokykloje sunkumai ir mokyklos nelankymas, polinkis į savižudybę ir pan.); yra vyresnis nei dešimties metų; drauge su juo (kitais vaikais) yra nepilnamečiai tėvas ar motina; priežiūros reikia ne tik jam, bet ir daugiau nei trims jo broliams ar seserims.

Jubiliejinis: pernai Kauno rajono socialinių paslaugų centro organizuojamas vaikų dailės pleneras „Aš ir tu“ buvo jau dešimtasis. / Organizatorių nuotr.

– Kokie pernykščiai darbai ir iniciatyvos džiugino labiausiai?

– Visada džiugina tai, kas turi tęstinumą, kur renkasi besišypsantys žmonės ir tvyro gera nuotaika. Kasmet visiems daug gerų emocijų kelia Kauno rajono žmonių su negalia sporto šventė „Pabūkime kartu“, šiemet ji vyks jubiliejinį – 25-ąjį – kartą. Pernai Kauno rajono socialinių paslaugų centro organizuojamas vaikų dailės pleneras „Aš ir tu“ buvo jau dešimtasis. Dalyviams patiko ir tradiciškai paminėta Asmenų su negalia diena.

Pernai įgyvendintos iniciatyvos padėjo pamatus įvairesnėms ir kokybiškesnėms šiųmetėms veikloms. KRSPC Šeimos gerovės skyriaus socialinio darbo specialistai ir psichologai dalyvavo mokymuose ir tobulino profesines kompetencijas pagal Asmenybės brandos centro organizuotą psichoedukacijos programą-metodiką, skirtą užsitęsusių, konfliktiškų skyrybų sprendimams rasti. Šeimos gerovės skyriaus darbuotojai parengė mokymų programą ir suorganizavo mokymus, kuriuos baigė šešiolika skyrybas išgyvenančių tėvų.

Šiame skyriuje pernai įsteigta individualios priežiūros darbuotojo pareigybė socialinės priežiūros šeimoms paslaugai teikti ir veikti komandoje kartu su socialiniu darbuotoju, dirbančiu su šeimomis. Individualios priežiūros darbuotojo pagalba skiriama šeimoms, kuriose auga vaikų iki 24 mėnesių, arba vaikų su negalia iki 36 mėnesių amžiaus, taip pat – asmenų su negalia šeimos, auginančios vaikus.

Džiaugiamės ir pernai suaktyvėjusiu bendradarbiavimu su ambulatorines slaugos paslaugas namuose teikiančiomis sveikatos priežiūros įstaigomis. Dirbant kartu ir teikiant dienos socialinę globą asmens namuose, kokybiškiau ir greičiau tenkinami paslaugų gavėjų poreikiai, o paslaugų kompleksiškumas didina slaugos ir socialinės globos kokybę.

Atsižvelgiant į sparčius visuomenėje vykstančius socialinius procesus, reikia naujų sprendimų, padedančių įveikti visuomenėje kylančius iššūkius ir patenkinti naujus poreikius, todėl socialinės inovacijos tampa vienu iš svarbių priemonių ir sprendimo būdų.

Prieš metus Kauno rajone, orientuojantis į socialinę bendruomenės narių gerovę, pradėtos teikti naujos prevencinės socialinės paslaugos, padedančios sprendžiant gyvenime iškilusias problemas, kol jos dar netapo socialine rizika. Iki tol socialinės paslaugos Kauno rajone teiktos siekiant padėti išspręsti konkrečias, jau esančias žmogaus ar šeimos socialines krizes, o dėmesio prevencijai buvo skiriama mažai.

Vaizdas: taip atrodys bendruomeniniai vaikų globos namai. / Organizatorių nuotr.

Prevencinėms ir bendrosioms socialinėms paslaugoms teikti KRSPC įkurtas Socialinės pagalbos bendruomenėje skyrius. Dešimt socialinio darbo organizatorių dirba 25-iose Kauno rajono seniūnijose. Praėjusieji metai buvo komandos formavimo, įsikūrimo seniūnijose, bendradarbiavimo santykių kūrimo, funkcijų ir vaidmenų išsigryninimo metai. Džiugu, kad KRSPC priartėjo prie seniūnijų, jų gyventojų, įsiliejo į bendruomeninį seniūnijų gyvenimą. Nepaisant sudėtingos pradžios, pavyko sėkmingai spręsti sudėtingas situacijas ir pasiekti svarių rezultatų, užmegzti ir kurti ryšį su NVO, sveikatos priežiūros, globos įstaigomis, teisėsaugos ir kt. organizacijomis.

Ypač malonu, kai pastebi ir įvertina kiti. Praėjusių metų gruodžio 11 d. Vilniuje, Lietuvos socialinio darbo inovacijų konferencijos metu, KRSPC už inovaciją „Metaforinių kortelių rinkinys „Atradimų sodas“ įteiktas Lietuvos socialinio darbo inovacijų konkurso apdovanojimas paslaugų gavėjų įgalinimo kategorijoje. Konkurse dalyvavo 41 socialinių paslaugų organizacija iš visos Lietuvos. Ekspertų komisija vertino ir atrinko vienuolika daugiausia balų skirtingose kategorijose surinkusių inovacijų, o nugalėtojus lėmė komisijos ir viešo balsavimo rezultatai.

Pernai KRSPC Šeimos gerovės skyriui ir Krizių centrui suteiktas EQUASS Assurance kokybės sertifikatas. Nuoširdžiai džiaugiamės, nes šis sertifikatas patvirtina, kad vykdoma socialinė veikla yra efektyvi, o teikiamos paslaugos atitinka joms keliamus reikalavimus Europos lygmeniu.