Pereiti į pagrindinį turinį

Menininkai pasigenda pagarbos: senosios skulptūros – pamirštos ir nereikalingos?

2019-03-23 03:00

Senosios Kauno skulptūros užkliūva vandalams, apipaišantiems jas įvairiais užrašais. Menininkai įsitikinę, kad miestas leidžia šiems kūriniams bei juos supančiai aplinkai tiesiog sunykti.

V. Babušytė-Venckūnienė V. Babušytė-Venckūnienė V. Babušytė-Venckūnienė V. Babušytė-Venckūnienė V. Babušytė-Venckūnienė

Apgailėtinas vaizdas

Šilainiuose jau daugiau nei 30 metų stovi skulptorės Virginijos Babušytės-Venckūnienės sukurta skulptūra "Versmė". Tačiau šiandien meno kūrinys atrodo apgailėtinai – aprašinėtas, postamentas sutrūkinėjęs. Neliko ir skulptūrai numatytos erdvės, tad dabar ji atrodo tarsi išmesta už tvoros.

"Apipaišyta ne tik "Versmė", bet mačiau, kad jau paišo ir ant skulptūros, esančios prie viešosios bibliotekos. Kiek valdžių buvo, niekas nesutvarko. Su "Versme" turėjau labai daug problemų. Važiuodavo atstovai iš savivaldybės, fotografuodavo, aš rašydavau projektus, kaip sutvarkyti aplinką, tačiau iki šiol niekas nesutvarkė net pjedestalo. Jis visas sutrūkinėjęs, suskilęs, nors pagal projektą turėjo būti uždengtas plokštėmis", – "Kauno dienai" sakė skulptūros autorė V.Babušytė-Venckūnienė.

"Versmės" idėja buvo tokia, kad ant jos būtų galima užlipti, šalia sėdėti. Seniau visi pagarbiai žiūrėjo, vertino meno kūrinį, tačiau dabar vandalai pradėjo ant jos paišyti, o miestas nesugeba sutvarkyti. Atrodo, kad skulptūrą tiesiog pamiršo.

"Niekas seniau nepaišė, sėdėdavo vaikai šalia, ruošė pamokas. Vėliau buvo bronzos vagysčių vajus. Atsitiktinai su svečiais atvykusi pamačiau, kad kažkas ne taip. Skulptūra buvo nudažyta juodais dažais. Esą tam, kad paslėptų, jog tai bronza. Paskui vėl nuvykau, pamačiau, kad skulptūros visai nebėra, nes ji grafičiais apipaišyta, vos ne keiksmažodžiai užrašyti", – stebėjosi skulptūros autorė.

Skulptūra buvo nudažyta juodais dažais. Esą tam, kad paslėptų, jog tai bronza. Paskui vėl nuvykau, pamačiau, kad skulptūros visai nebėra, nes ji grafičiais apipaišyta, vos ne keiksmažodžiai užrašyti.

V.Babušytei-Veckūnienei užkliuvo, kad  miesto valdžia sumanė ir sumažinti skulptūros erdvę. Šalia "Vermės" yra J.Basanavičiaus gimnazija. Neseniai aptverta netoli skulptūros esanti mokyklos krepšinio aikštelė.

"Skulptūra prarado erdvę. Užtvėrus aikštelę, ji stovi prie tvoros. Pjedestalas sutrūkinėjęs, žadėto granito ar trinkelių nėra. Dabar stovi bet kaip. Aš iš žmonių gaunu žinučių, kad jie apgailestauja, jog skulptūra apleista, nes prie jos užaugo. Pasirodo, žmonėms ji rūpi", – sakė menininkė.

Skulptorė tikino, kad "Versmė" yra viena brangiausių skulptūrų mieste, nes buvo lieta Taline, vaško formoje. Tuo metu tai buvo pats brangiausias liejimo būdas.

Neliko pagarbos

Menininkai pastebi, kad nėra išlikę pagarbos anksčiau pastatytoms skulptūroms. Susidaro įspūdis, kad savivaldybės atstovams rūpi tik prikurti Kauno erdvėse naujų kūrinių, o senus arba palikti likimo valiai, arba perkelti kitur.

"Prie viešosios bibliotekos mano skulptūrą taip pat pradėjo apipaišyti. Pažiūrėkite, ar pagarbiai stovi Antinio "Kanklininkas" aikštelėje? Tai puikiausia skulptūra, sukurta sovietmečiu. Daug skulptūrų, kurių niekas neprižiūri. Dabar už tūkstantį eurų prikuria krūvas akcentų. Tai – laikini kūriniai, atrodantys kaip pigios segės, prismaigstytos visame mieste. Stato naujas, padeda varneles ir pamiršta. Su senais kūriniais tegul tvarkosi gamta? Nėra pagarbos nei kūriniams, nei jų autoriams. Tuo momentu esi reikalingas, nes mieste užpildai kažkokią spragą, o paskui – viso gero", – piktinosi V.Babušytė-Veckūnienė.

Ji tikino, kad trūksta dialogo su miesto valdžia. Ne kartą menininkų klausė nuomonės dėl "Kauno akcentų", tačiau neišgirdo kultūros atstovų pasakymų, kad nereikia per metus jų tiek daug prikurti.

Anot skulptorės, probleminių vietų Kaune tikrai apstu. Akis bado ir Roberto Antinio bei jo sūnaus skulptūrų kiemelis prie Kauno menininkų namų.

"Juk tai yra vertybė, menininkas įdėjo daug darbo, tačiau viskas palikta likimo valiai, nors turėtų būti traukos centru. Ir šiaip nemąstoma apie vietą. Į Rotušės aikštę seniau norėjo prikišti skulptūrų arba priima dovanas, kurių kitiems miestams nereikia ir stato bet kur. Kad ir M.Valančiaus skulptūra. Ji nėra pati geriausia, tiesiog vilniečiams jos nereikėjo", – kritikos negailėjo menininkė.

Skulptorius R.Antinis "Kauno dienai" taip pat prisipažino, kad dažnai  pagarbos autoriams ir jų darbams Kaune pritrūksta. Tačiau kūrėjas pažymėjo, kad kai kuriais atvejais kūrinyje atsiradęs kitas kūrinys viską papildo, bet dažniausiai tai tebūna chuliganizmo atvejis.

"Būna, kad kūrėjas įsiterpia į kitą kūrėją, padaro akciją, bet tai būna trumpalaikis dalykas, tačiau dažnai tai pseudokūryba ir beprasmybė, kuri veda į chuliganizmą", – apie paišymus ar kitas skulptūrų niokojimo formas kalbėjo menininkas.

Jis laikėsi nuomonės, kad skulptūromis reikia rūpintis. Be to, anot skulptoriaus, kūrinys turi žmones įtraukti, tačiau tai neturėtų atsispindėti vien grafičių užrašais.

"Už viską reikia atiduoti šiek tiek savo pinigų ir širdies. Turi rūpintis ne tik miestas, bet ir autorius, kuris kontaktuoja su žiūrovais. Esu už kūrinius, kurie būtų procese, kai, atsidūrus tam tikrame kontekste, kūrinys duoda impulsus žmonėms. Tokius kūrinius tikrai galima kurti. Tikrai yra daug pavyzdžių, kai pats kūrėjas savo kūriniu skatina kitus kažką daryti ant kūrinio, šalia jo, tai yra veikti, o ne tiesiog primityviai apipurkšti dažais", – kalbėjo R.Antinis.

Už viską reikia atiduoti šiek tiek savo pinigų ir širdies. Turi rūpintis ne tik miestas, bet ir autorius, kuris kontaktuoja su žiūrovais.

Jis tikino, kad pagarbos autoriaus kūrybai pritrūksta ne tik atvirose erdvėse, bet ir interjere naudojamuose kūriniuose. Kaip teigė skulptorius, pasitaiko atvejų, kai patalpų savininkai leidžia sau su kūriniu daryti, ką nori.

"Būna uždengia kūrinį, kažkuo užtepa, jį nepagarbiai nustumia, nors viduje taip pat yra tokių darbų, kurie kurti konkrečiai vietai. Tai taip pat yra kūrinio niokojimas ir barbarizmas. Kažkaip tenka prie to priprasti. Tėvo gal bent penki paminklai buvo suniokoti. Apie 1990-uosius buvo toks tautinis pakilimas, tai skulptūras atstatė. Tačiau dabar tai, ką suniokoja, labai sunkiai atstato, nebėra tokio patriotizmo", – apmaudo neslėpė skulptorius.

Menininkų bendruomenę ypač sukrėtė praėjusių metų lapkritį išniekinta Juozo Ruzgo skulptūra "Skalbėja", stovėjusi prie buitinių paslaugų komplekso "Juzė". Šiai skulptūrai vandalai nupjovė galvą. Kūrėjai tikino, kad šis atvejis yra vienas įžūliausių ir nepagarbiausių, kokius tik jie mena.

R.Antinis tikino, kad būtų įdomu, jei kas nors sukurtų skulptūrą, kuri pati kaip nors sugebėtų atgrasyti niokotojus. Menininkas fantazavo, jog kūrinys turėtų būti išmanus, reaguoti į prieinančius žmones ir vandalus pats apipurkšti dažais. Tuomet, anot skulptoriaus, galbūt pasikeistų požiūris į meno kūrinius ir atsirastų didesnė pagarba.

Perkėlė kitur

Skulptoriai pasakoja, kad kūrinio idėją įgyvendinti padeda supanti aplinka. Pagal tai, koks yra apšvietimas, šalia esantys objektai ar kiti aplinkos elementai, ir kuriamos skulptūros. Deja, kartais juos tenka perkelti, nes kažkam prireikia žemės lopinėlio.

"Kauno diena" primena, kad 2005 m. R.Antinio kurta skulptūra "Perkūnas" buvo perkelta į Aleksoto apžvalgos aikštelę. Iki tol 5 m kūrinys iš kalto vario stovėjo prie Perkūno namų Senamiestyje.

Jėzuitams grąžinus greta Perkūno namų esantį sklypą, gimnazijos vadovai kreipėsi į paminklosaugininkus, prašydami surasti skulptūrai kitą vietą. Nors oficiali prašymo priežastis – numatomo vykdyti Jėzuitų gimnazijos priestato statybos, tada kalbėta ir apie neoficialią – baltiškos stilistikos kūrinys nepageidaujamas katalikams priklausančioje teritorijoje.

R.Antinis tikino, kad toks perkėlimas taip pat parodė, jog menininkų darbai yra nereikalingi. "Menininkas visada kuria konkrečiai vietai, atkreipia dėmesį į apšveitimą, žiūrovų srautą, mastelį. Viską pasveria. Visada turi būti pagarba ne tik kūrinį nukeliant, bet ir statant, turėtų būti atsiklausta visuomenės. Aišku, joje yra ir neišmanėlių, kurie gali kaip tik klaidinti. Čia visai neseniai buvo  pastatytos skulptūros didikams. Tai kyla klausimas, kaip tokios skulptūros iš viso atsiranda, nes jos yra tipinis rusų kultūros pavyzdys. Visur reikia atidumo", – pastebėjo kūrėjas.

Būtina baksnoti pirštu

Tai, kad Kaune skulptūroms skiriama per mažai miesto dėmesio, pastebi ir Lietuvos dailininkų sąjungos atstovai. Kūriniai palikti likimo valiai, dažnai tenka pirštu rodyti į apleistas vietas ir kone maldauti, kad aplinka būtų sutvarkyta.

"Probleminių vietų tikrai yra. Aktualiausios skulptūros, kurios yra miesto centre, nes tai reprezentatyvios Kauno vietos, tad norėtųsi jas sutvarkyti pirmiausia. Prie Kauno menininkų namų Roberto Antinio vyresniojo skulptūroms tikrai reikalingas didesnis dėmesys. Kai pačios skulptūros sensta, tai nėra nieko blogo, tačiau grafičiai prie jų tikrai nedera", – teigė Lietuvos dailininkų sąjungos, Kauno skyriaus Skulptūrų sekcijos pirmininkas Lukas Šiupšinskas.

Jis tikino, kad dėl V.Babušytės-Venckūnienės "Versmės" yra kalbėjęs su Kultūros paveldo departamento atstovais. Dar nėra nieko oficialiai sutarta, tačiau planuojama skirti lėšų skulptūros aptvarkymo darbams. Dėl kitų skulptūrų priežiūros su miesto atstovais dar reikia derėtis.

"Kol niekas pirštu neparodo, tol nesiimama jokių veiksmų. Trūksta miesto iniciatyvos, kad viskas būtų sutvarkyta", – įsitikinęs L.Šiupšinskas.

Pasak jo, "Versmės" skulptūros valymas bus organizuojamas pačios Šilainių bendruomenės. Darbai numatyti pavasarį. Taip pat šiuo metu Kultūros paveldo departamentas restauruoja vieną R.Antinio tėvo skulptūrą.

Kaip prisidėjo miestas?

Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas "Kauno dienai" aiškino, jei skulptūra yra savivaldybės turto balanse, ją valyti ir prižiūrėti turi miestas. Tačiau specialistas neatmeta galimybės svarstyti kai kurių skulptūrų perkėlimo klausimą.

"Skulptūra "Versmė" Šilainiuose yra teritorijoje tarp dviejų gimnazijų ir dviejų sporto aikštynų. Pastebėjome, kad skulptūra tapo nuolatine moksleivių susibūrimo vieta, meno kūrinys dažniausiai jų naudojamas kaip karstyklės ar treniruoklis, vaikai sėdi ant jos, laipioja atskiromis detalėmis, daro įvairius įrašus. Mūsų nuomone, skulptūrai reikėtų paieškoti tinkamesnės vietos ir apsvarstyti jos perkėlimo galimybes. Užrašų valymas būtų tik laikina akcija ir tai neišspręs problemos", – teigė S.Rimas.

Dažniausiai įvairūs užrašai nuo kūrinių šalinami pasitelkiant aukšto slėgio plovimo techniką. Taip buvo nuvalytas J.Basanavičiaus paminklas Panemunėje, paminklas "Žuvome dėl Tėvynės" senosiose miesto kapinėse, Angelo skulptūra Taikos pr. ir Studentų g. sankryžoje.

Savivaldybės lėšomis yra restauruota "Šventė", kuri stovi prie buvusio "Pasimatymo".

"Gražus pavyzdys, kai B.Pundzius skulptūra "Vandens nešėja". Ją savo lėšomis restauravo bendrovė "Kauno vandenys", kuri yra jos valdytojas", – pasakojo Kultūros paveldo skyriaus vedėjas.

S.Rimas sakė, kad sovietmečiu statytų skulptūrų, jeigu jos ne politizuotos, miestas neatsisako. Ypač vertinami kūriniai, įrašyti į Kultūros vertybių registrą, kaip dailės vertingųjų savybių pobūdžio turintis kultūros paveldas.

"Pernai pradėti jau seniai nukeltos R.Antinio (sūnaus) skulptūros "Šventė" restauravimo darbai. Ją ruošiamasi pastatyti buvusioje vietoje – V.Krėvės prospekte. Eilės laukia ir kita R.Antinio skulptūra "Kova", stovinti V.Putvinskio gatvės skverelyje. Skulptūros labiausiai nukentėjo nuo "metalo karštinės", kai vandalai niokojo skulptūras ne tik parkuose, skveruose, bet ir kapinėse. Jau restauruotas "Perkūnas" (skulpt. R.Antinis jaunesnysis) pakeitė ir savo ankstesnę vietą. Dabar jis susuktas į drobulę, stovi ant Aleksoto kalno ir laukia šalia vykdomos statybos pabaigos", – apie skulptūrų tvarkymo darbus toliau kalbėjo kultūros specialistas.

Jis pažymėjo, kad pirminę vietą pakeitė ir D.Palukaitienės skulptūra "Suktinis", stovėjusi Ąžuolyne, kur dabar S.Dariaus ir S.Girėno paminklas. "Suktinis" dabar pasitinka visus, užsukančius į Dainų slėnį.

"Apie P.Cvirkos paminklą M.Sleževičiaus namo kieme netyla kalbos. Vis nesutariama, kur paminklą būtų galima perkelti. Mums, kaip paveldo saugotojams, spaudžia širdį dėl vertingų neprižiūrimų religinio pobūdžio skulptūrų buvusiame arkivyskupo J.Skvirecko dvare Linkuvėlėje", – teigė S.Rimas.

Kultūros paveldo skyriaus vedėjas laikėsi pozicijos, kad naujai statomi "Kauno akcentai" nepakeis senųjų, dar sovietiniais laikais statytų skulptūrų, nes jos jau yra tapusios tam tikrais Kauno simboliais.

"Juk jau miesto simboliais tapo garsusis D.Matulaitės "Stumbras" Ąžuolyne, susitikimų vieta garsėja R.Antinio vyresniojo "Kanklininkas" prie Kauno pilies. Savo amžiną vietą radęs G.Jokūbonis paminklas Maironiui, kuris neįsivaizduojamas kur nors kitur, kaip Rotušės aikštėje. Tai mūsų miesto savastis", – pažymėjo S.Rimas.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų