„Esame padarę visus veiksmus, kad atkarpa nuo Kauno iki Rygos yra brandžiausia ir neabejoju, iš visų atkarpų pastatyta bus pirmiausia“, – bendroje su Latvijos transporto ministru spaudos konferencijoje Vilniuje ketvirtadienį sakė M. Skuodis.

Pasak jo, Varšuvą, Kauną, Vilnių, Rygą, Taliną ir Helsinkį sujungsianti „Rail Baltica“ baigs sektoriaus integraciją į Europos geležinkelių tinklą.

„Neslėpkime, geležinkelių srityje esame tarsi ant adatos, dar pririšti su Rusija ir visu regionu ir „Rail Baltica“ – tas projektas, kuris leis pabaigti mūsų transporto ir logistikos sektoriaus integraciją į Europos geležinkelių tinklą“, – Vilniuje vykstančiame Transporto inovacijų forume sakė ministras.

Latvijos transporto ministras Talis Linkaitis sako, kad „Rail Baltica“ turėtų būti statoma sparčiau.

„Esame nusprendę dėl šio projekto prioriteto, krypties, dalių, kurias reikia pastatyti kuo greičiau. Latvijos viduje pradedame tiesti magistralinę liniją nuo Rygos link Lietuvos sienos. Mūsų užduotis – sukurti ryšį tarp Rygos, Kauno ir Vilniaus, užtikrinti, kad ši linija kuo greičiau pradėtų veikti“, – spaudos konferencijoje sakė ministras.

M. Skuodis teigė, kad projektas dėl infliacijos brangsta. Anot jo, dabar svarbiausia, kad būtų galima pradėti naudoti  kažkurią vieną atkarpą.

„Tai nereiškia, kad visą projektą išplėtotą turėtume vienu metu, svarbu startuoti su tam tikra atkarpa kuo greičiau“, – sakė M. Skuodis.

„Kalbant apie finansavimą, kurį turime šiandien, prioretizuojame atitinkamas atkarpas, iki 2024 metų turim būti padarę didžiąją dalį statybos darbų iki Panevėžio ir būti pasiruošus statyboms visose kitose atkarpose. Visos Baltijos šalys kalbame su Europos Komisija, kaip finansavimo trūkumą galėtume užtikrinti“, – teigė ministras.

„Diskusijos vyksta, sprendimų yra įvairių, dabar turime panaudoti tą finansavimą, kurį turime, nes jo kol kas yra pakankamai“, – tęsė jis.

Latvijos ministras kalbėjo, kad siekiant užsitikrinti finansavimą, būtina spartinti statybas.

„Mes gauname finansavimą, jei galime parodyti projekto brandą. Turime atlikti namų darbus ir tai yra pasiruošimas statybai. (...)  Latvijoje jau statome Rygos centrinėje stotyje, Rygos oro uosto stotyje, projektuojame visą pagrindinę liniją ir esame pasiruošę kitų metų antrąjį ketvirtį pradėti tiesti magistralinę liniją link Lietuvos“, – sakė T. Linkaits.

Jo teigimu, Baltijos šalių bendradarbiavimas ypač svarbus dabar, vykstant Rusijos karui Ukrainoje, esant aukštomis energijos kainomis, infliacijai, trūkinėjant logistikos grandinėms.

„Transporto sektorius pastaraisiais metais buvo tas, kuriam didelę įtaką darė įvairūs išoriniai veiksniai, pradedant nuo koronaviruso, geopolitinės situacijos, mūsų sektoriui, kuriam teko ieškoti greitų sprendimų, naujų transporto jungčių, logistikos sprendimų. Džiaugiuosi, kad mūsų sektorius yra stiprus, konkurencingas“, – sakė jis.

„Jei lygintume su Vidurio ir Vakarų ES šalimis, manau, kad Baltijos transporto ir logistikos įmonės yra tos, kurios yra pripratusios prie pokyčių ir gali prisitaikyti kuo greičiau“, – teigė T. Linkaits.

Pasak M. Skuodžio, su kaimyninėmis šalimis taip pat dirbama dėl transporto ir logistikos skaitmenizavimo – siekiama, kad greičiau nei suplanavo Europos Sąjunga – jau 2024 metais – būtų atsisakyta popierinių dokumentų ir jie būtų perkelti į skaitmeninę erdvę.

Neslėpkime, geležinkelių srityje esame tarsi ant adatos, dar pririšti su Rusija ir visu regionu ir „Rail Baltica“.

„Esame suskaičiavę, kad vidutiniškai vilkikas, kertantis ES ir trečiųjų šalių siena, vežasi su savimi apie 100 popierių, dokumentų. Norime tą panaikinti, yra sutarimas viso regiono, kad tai turi būti greičiau nei ES planas 2025 metais.  Tikimės tai pasiekti jau 2024 metais“, – sakė M. Skuodis.

Transporto inovacijų asociacijos valdybos pirmininkas Jurgis Adomavičius teigė, kad skaitmenizavus dokumentus galimas sutaupyti iki 30 proc. CO2 emisijos, be to, tai reikštų, kad prekių pristatymas galėtų sutrumpėti bent viena diena.

Jis taip pat pabrėžė, kad ypač svarbus verslo ir valstybės bendradarbiavimas.

„Lietuva turi puikią logistikos infrastruktūrą – jūra, geležinkelis, sandėliai, visa tai esam išmokę, esam maža šalis, dėl to turim mažesnę biurokratiją, turim išnaudoti tas galimybes ir pradėti domėtis e. komercija, pradėti sodint boeingus su kroviniais, pradėti skirstyti ir aprūpinti visą Europą greitom prekėm, kurias perka čia ir dabar“, – spaudos konferencijoje sakė J. Adomavičius.

Kalbėdamas apie mobiliojo ryšio 5G ryšio plėtrą ministras M. Skuodis pabrėžė, kad svarbu vystyti šio ryšio koridorių pagrindinėse transporto arterijose tarp Baltijos šalių.

„Vienas dalykas yra autonominis automobilis ar kitų technologijų pritaikymas konkrečioje šalyje, bet kitas dalykas, kai automobilis autonominis ar kitoks keliaus iš Talino į Rygą ir Vilnių. Kaip padaryti, kad jis sklandžiai judėtų, kai kerta sienas. Kartu prie šito projekto prisijungs ir Lenkija. Tai ta ateitis, kuri greitai taps realybe“, – sakė ministras.

Anot jo, „Rail Baltica“, 5G tinklo plėtra bei skaitmenizavimas didina Baltijos šalių transporto ir logistikos sektoriaus konkurencingumą.